Spausdinti

Akmens amžiaus krikštynos

Įžymusis VA pirmakursių „bumčika bum“ žaidimas (O. Ambrazaitytės nuotr.)Fuksų krikštynos ... Ypač šio momento vengia universitetų pirmakursiai, prisiklausę įvairių pasakojimų apie ekstremalias fuksų krikštynas. Tačiau įsitikinti, kaip yra iš tikrųjų, gali tik jie patys.

Šiais mokslo metais Lietuvos sveikatų mokslų universiteto (LSMU)  Veterinarijos akademijos pirmakursių krikštynos buvo akmens amžiaus tematika. Rugsėjo 24 d. rytą pirmakursių krikštatėviai, kuriais buvo LSMU VA studentų asociacijos (VASA) nariai, sulaukė nemažo drabužių apsaugomis apsirūpinusių pirmakursių būrio. Fuksų krikštynos startavo Veterinarijos akademijos kieme, kuriame krikštatėviai išbandė naujųjų studentų būrio narių ištvermę, medžioklės gebėjimus, sugebėjimą dirbti komandoje. Pirmajam pirmakursių egzaminui universitete diena buvo ideali – šilta, sausa, todėl niekas netrukdė skambėti muzikai ir šokti akmens amžiaus šokius.

Kaip ir kiekvienais metais būsimi pirmakursiai sulaukė sveikinamojo žodžio iš mūsų gerbiamo Gyvulininkystės technologijų fakulteto dekano doc. dr. Rolando Stankevičiaus, kuris perdavė linkėjimus ir nuo renginyje negalėjusios dalyvauti Veterinarijos fakulteto dekanės prof. dr. Vitos Riškevičienės. Visi nostalgiškai prisimename savo krikštynas universitete, nes tai primena, jog esi jaunas ir dar daug ką turi išbandyti.Pr. m. e. žmonių įvaizdžio įkvėpti LSMU VASA nariai (O. Ambrazaitytės nuotr.)

Po sveikinamojo žodžio, atliekant įvairias užduotis, grupelėmis, vieni po kitų, pirmakursiai buvo kviečiami pasirašyti legendinėje krikšto knygoje, kurioje krikštijami studentai savo  parašus palieka nuo 1970 metų. Siekdami sušvelninti krikštatėvių širdis, fuksai šiais metais pasižymėjo dovanų originalumu: buvo atnešta tiek skalbinių minkštiklio, tiek įvairaus maisto. Prieš pasirašant  jų norus išklausė geroji fėja, tačiau tai negalėjo išgelbėti nuo pirmakursiams vieno įsimintiniausių krikštynų momentų –  jau legenda tapusios „kiaulės“ bučiavimo. Po šių formalumų pirmakursiai buvo suskirstyti poromis ir lydimi krikštatėvių nukeliavo į antrąją krikštynų vietą – Nemuno pakrantę, kurioje buvo parengta įvairių užduočių trasa. Joje pirmakursiai turėjo atlikti įvairias užduotis, kurios žmonėms sukeldavo skirtingas emocijas. Visą užduočių trasą vainikavo priesaikos sakymas, po kurios kiekvienas ją ištaręs fuksas garbingai gali save vadinti pirmakursiu!

Krikštynos buvo kupinos gerų emocijų. Tai buvo laukinis krikštas su urviniais žmonėmis bei reikšmingomis užduotimis. Pirmakursiai, nepamirškite priesaikos žodžių:

„Pakilę iš nulio į teisėtus pirmakursius prisiekiame nepamiršti, kuo buvom ir kuo būsime“. Džiaukitės savo pirmaisiais mokslo metais universitete, nes jau tapote  visaverčiais universiteto nariais.

Agnietė Švedaitė