Spausdinti

Akademinė dailės terapeutų rengimo programa „Dailės terapija“

 Akademinė dailės terapeutų rengimo programa „Dailės terapija“Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus dailės akademija (VDA) prieš keletą metų pristatė naują pirmąją jungtinę magistro studijų programą „Dailės terapija“. 2013 m. pradėjusi veikti jungtinė antrosios pakopos „Dailės terapija“ programa yra pirmoji Lietuvoje universitetinė programa, suteikianti dailės terapeuto kvalifikaciją, atitinkančią europinius profesinius reikalavimus šią specialybę įgijusiems specialistams.

„Kvalifikuoti dailės terapeutai Lietuvoje nebuvo rengiami iki 2013 m.“, – teigia VDA Kauno fakulteto dėstytoja, dailės pedagogė ekspertė, viena iš Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijos (LDTTA) bei „Dailės terapija“ jungtinės studijų programos iniciatorių ir kūrėjų doc. dr. Audronė Brazauskaitė. 

„Maždaug 1997–2013 m. buvo vykdomi tik kvalifikaciniai dailės terapijos seminarai, kuriuos organizuodavo LDTTA ir kitos nevyriausybinės organizacijos. vienas iš LDTTA veiklos tikslų – sukurti bazę akademiniam dailės terapeutų rengimui Lietuvoje. Galima teigti, kad dėl LDTTA iniciatyvos ir veiklos turime akademinę dailės terapeutų rengimo programą „Dailės terapija“, – sako docentė.

Pasak programos kūrėjų ir įgyvendintojų, programa buvo brandinta pustrečių metų. Pagal šiuo metu galiojantį studijų krypčių klasifikatorių, sėkmingai baigus studijų programą, suteikiamas medicinos ir sveikatos magistro klasifikacinis laipsnis, leidžiantis dirbti dailės terapeutu. Remiantis formaliais reikalavimais, ne mažiau nei 40 proc. paskaitų turi vykti VDA.

Kaip teigia doc. dr. A. Brazauskaitė, prieš keletą metų tokių specialistų Lietuvoje dar nebuvo. Dažnas lietuvis jau galėjo pasakyti, kas yra dailės, meno terapija, bet specialistai nebuvo rengiami. Dailės terapijos metodus dirbdami taikė socialiniai pedagogai ir psichologai. Žinių jie sėmėsi kursuose ir mokymuose bei savarankiškai. Užsienyje dailės terapeutams įgyti magistro laipsnį jau seniai privaloma.

„Visi pasaulyje vykstantys reiškiniai, kaip ir šiuo metu veikiančios profesijos, turėjo ir turi pradžią. Taip buvo ir mūsų šalyje. Dailės terapiją iki akademinės programos atsiradimo taikė ir taiko specialistai, dalyvavę skirtinguose dailės terapijos seminaruose, mokymuose, kursuose. Pavyzdžiui, dailės terapijos mokymų, vedamų dailės terapijos lektoriais iš užsienio, LDTTA organizavo daugiau nei 700 val.“, – doc. dr. A. Brazauskaitės nuomone, 700 val. dailės terapijos mokymų, išklausęs praktikas yra gana kvalifikuotas.

„Pagrindiniai tokio pasirengimo trūkumai – nevienodas specialistų pasirengimas. Visi jie yra laisvi rinktis mokymus, todėl kokybės ir kiekybės standartas nėra vienodas, – apie pagrindinius tokio akademiškai neparengto darbuotojo trūkumus kalba docentė. – LSMU ir VDA jungtinė programa „Dailės terapija“ rengta pagal Europoje vyraujančius standartus. Šioje programoje studentas gauna visą paketą reikalingų žinių ir įgūdžių.“

Nuo šių metų gegužės 1 d. dailės terapeutui keliami kvalifikaciniais reikalavimai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl profesinių kvalifikacinių reikalavimų meno terapeutui patvirtinti“.

„Remiantis pasauline praktika, šalyse, kuriose patvirtinta dailės terapeuto profesija ir akademinės programos, profesinės organizacijos aktyviai dalyvauja prižiūrėdamos profesijos atsakomybę. LDTTA rūpinasi dailės terapijos profesijos priežiūra mūsų šalyje, apibrėžė dailės terapeuto kvalifikacinius reikalavimus: išsilavinimas, profesinė vizija ir asmeninė terapija“, – doc. dr. A. Brazauskaitė vardijo pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus, keliamus ketinančiajam dirbti dailės terapeutu.

„Didelis iššūkis yra administruoti jungtinę dviejų universitetų programą, suderinti programos turinio tikslus ir rezultatus taip, kad studentai galėtų įgyti reikiamą kvalifikaciją. Per 2 m. nuveikta labai daug“, – dvejus metus gyvuojančia „Dailės terapijos“ studijų programa džiaugiasi doc. dr. A. Brazauskaitė.

„Organizuotos net 3 konferencijos. Dvi iš jų skirtos programos sklaidai, trečioji – mokslinė, tarptautinė konferencija „Vizualinės kūrybos fenomenas ir sveikata“. Joje dalyvavo svečiai iš Londono Roehamptono universiteto Dailės psichoterapijos programos dr. Janek Dubowski ir dr. Margarett Hills iš Škotijos Edinburgo universiteto (JK). Pagal programą jau atvyko 2 kviestinės dėstytojos, trečioji atvyks rudenį: dr. Kristine Martinsone (Rygos Stradinio universitetas, Latvija), dr. Marian Liebmen (JK), dr. Margarett Hills (Škotijos Edinburgo universitetas, JK). Mūsų programos dėstytojos stažavosi Londono Roehampton universiteto Dailės psichoterapijos programoje. Palaikome glaudžius ryšius su Rygos Stradinio universiteto Menų terapijos antrosios pakopos programa. Galime džiaugtis, kad mūsų programos studentai studentų konferencijų metu laimi pirmąsias vietas, parengia įdomius, moksliškai grįstus pranešimus“, – apie pagrindinius šio laikotarpio iššūkius ir laimėjimus kalbėjo doc. dr. A. Brazauskaitė.

Kalbėdama apie specialistų poreikio dinamiką, doc. dr. A. Brazauskaitė priminė 2011–2012 m. vykdytą „Menų terapijos paslaugų poreikio Lietuvoje tyrimą“, inicijuotą Ministro Pirmininko 2009 m. rugsėjo 7 d. potvarkiu. Tyrimą vykdė VPSC, LSMU, LMTA, LDTTA. Tyrimo tikslas buvo ištirti menų terapijos taikymo apimtį ir paslaugų poreikį Lietuvoje. Tyrimas patvirtino, kad tokių paslaugų poreikis Lietuvoje yra didelis, šiuo metu teikiančių paslaugas specialistų kvalifikacija dažnai per maža. Jei būtų parengtų kvalifikuotų specialistų, poreikis tokių paslaugų tikrai didėtų. Remdamiesi šiuo tyrimu ir tam tikrų institucijų išvadomis apie mūsų šalies visuomenės psichikos ir emocinę sveikatą, doc. dr. A. Brazauskaitė teigia, kad dailės terapijos kvalifikuotų specialistų poreikis Lietuvoje tik didės. Docentė priminė, kad stojamųjų egzaminų į šią programą nėra. Atrankos kriterijai: ankstesnių studijų rezultatų vidurkis, mokslinė ir meninė veikla. Stojančiųjų prašoma pateikti vaizduojamojo (vizualinio) meno asmeninių darbų rinkinį, turėti praktinio darbo patirties arba pateikti įvairių kvalifikacinių kursų, susijusių su dailės terapija, pažymėjimą. Pokalbio metu vertinama stojančiojo motyvacija studijuoti dailės terapijos studijų programą. Stoti gali dailės, reabilitacijos, slaugos, psichologijos ar socialinio darbo bakalaurai ir medicinos magistrai.

Dailės terapijos specializacija leidžia vykdyti sveikatinimo, reabilitacijos ir profilaktikos programas dailės terapijos priemonėmis, tobulinti dailės terapijos metodus ir kurti naujus. Dailės terapeutai, įgiję medicinos ir sveikatos magistro kvalifikacinį laipsnį, gali tęsti studijas doktorantūroje, dėstyti aukštosiose mokyklose, panaudoti savo žinias dirbdami reabilitacijos, sanatorinio gydymo įstaigose, psichikos sveikatos centruose, kt. asmens sveikatos priežiūros įstaigose, krizių pagalbos centruose, socialinių paslaugų arba specialaus ugdymo įstaigose, savanoriško darbo ir privačiame sektoriuose.

 

LSMU inf.