3-oji mokslinė praktinė konferencija „Fiziniai pratimai sveikatinimui ir reabilitacijai“

2018 m. gruodžio 8 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto institutas kartu su Lietuvos sporto medicinos federacija organizavo jau 3-iąją mokslinę-praktinę konferenciją „Fiziniai pratimai sveikatinimui ir reabilitacijai“. Konferencija suvienijo ne tik įvairių sričių specialistus (kineziterapeutus, ergoterapeutus, taikomosios fizinės veiklos specialistus, sporto medicinos gydytojus, gydytojus reabilitologus, trenerius), bet ir aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjus, besidominčius sveikatinimu ir reabilitacija.

Konferencijos dalyvius sveikino LSMU prorektorius studijoms, Neurologijos klinikos prof. Kęstutis Petrikonis, Slaugos fakulteto prodekanė prof. Daiva Petruševičienė, Sporto instituto vadovas, konferencijos pirmininkas prof. Rimtautas Gudas, Lietuvos sporto medicinos federacijos viceprezidentė doc. Alma Kajėnienė.

„Norint išlaikyti gerą nuotaiką ir darbingumą, tuo pačiu turi būti ir sveikas. Tai ne ligų gydymas, o jų išvengimas. Fiziniai pratimai, ypač darbo vietose, – kaip tik tai, ko šiuolaikiniam žmogui daugiausiai trūksta. Mokėjimas ir žinojimas, kaip fizinius pratimus kasdien pritaikyti sau, yra kiekvieno žmogaus asmeninė atsakomybė prieš save“, – konferencijoje akcentavo prof. R. Gudas.

Renginyje aptarta, kaip taisyklingai judėti ir mankštintis, kaip fizinius pratimus taikyti gydymui, analizuota, kuo gali baigti per didelis fizinis krūvis. Prof. Rimtautas Gudas, kalbėdamas apie sportininkų kelio sąnario kremzlės pažeidimus, akcentavo savalaikės diagnostikos ir gydymo priemonių svarbą, nes vienokio ar kitokio laipsnio kremzlės pažeidimai neišvengiami reguliariai (3-4 kartus per savaitę) sportuojantiems asmenims.

Greitas gyvenimo tempas, pasyvus gyvenimo būdas ir juos lydintis vienoks ar kitoks skausmas – dažno kasdienis palydovas. „Skausmas pagal šiuo metu patvirtintą apibrėžimą yra nemaloni jutiminė ir emocinė patirtis. Patirtis laikui bėgant keičiasi, keičiasi skausmo įvertinimas.  Užsitęsus ligai, pasikartojantis pažeidimas keičia fiziologinius skausmo mechanizmus, atsiranda įvairių jo „atspalvių“, skausmas tampa labiau emociškai nuspalvintas, keičiasi žmogaus elgesys, vertybės“, – teigė prof. K. Petrikonis.

Pasak LSMU prorektoriaus studijoms,  skausmas, stresas ir elgesys yra smegenų sukurti „produktai“, todėl, veikiant smegenis, turime galimybę jį kontroliuoti. „Nervų sistemos plastiškumas, galimybė keistis suteikia naujas viltis ir leidžia kurti naujas psichologinio ir fizinio poveikio technikas, kurios sumažina skausmą. Jam pritarė ir Sporto instituto lektorė dr. Agnė Slapšinskaitė, kuri pabrėžė, kad skausmas pritraukia dėmesį, tad, norėdami keisti skausmą, turime mokytis nukreipti dėmesį, jį koncentruoti ne tik į skaudamą vietą.

Kalbėdamas apie skausmo kontrolę, prof. K. Petrikonis išskyrė kineziterapijos svarbą. „Žinios apie skausmą, tikslingi judesiai (kineziterapija), koreguojantys nervų sistemos atsaką į dirgiklius, yra stipriausi lėtinį skausmą ir stresą įveikiantys veiksniai“, – sakė profesorius.

Skausmo sumažėjimas yra maloni būsena ne tik pacientui, bet ir gydytojui. Prof. K. Petrikonio teigimu, šiuolaikinė skausmo terapija siekia surasti skausmo mechanizmą, ir taip paveikti skausmo suvokimą. Norint tai pasiekti būtina, kad bendradarbiautų abi pusės – pacientai ir gydytojai.

Sporto pasaulyje vis aidint  dopingo skandalams, susidomėjimo sulaukė gyd. Dovilė Janulynaitės pranešimas apie Pasaulinės antidopingo agentūros procedūras, kurios taikytinos, kai sportininko gydymui būtina  skirti vaistus, įtrauktus į draudžiamų medžiagų sąrašą. Gydytoja akcentavo, kad visada svarbiausia sportuojančio asmens sveikata.

Praktinių seminarų metu kineziterapeutas doc. dr. Laimonas Šiupšinskas ir gydytojas radiologas dr. Saulius Rutkauskas aptarė pagrindinius sportuojančiųjų Achilo sausgyslės skausmo diagnostikos aspektus. Pasak pranešėjų, didžiausią Achilo sasusgyslės traumų riziką turi aktyviai sportuojantys vidutinio amžiaus vyrai, kurie praėjus kelioms valandoms po fizinio krūvio arba sekančią dieną jaučia Achilo srities sąstingį, skausmą einant ir blauzdos raumenų silpnumą. Jaučiant tokius simptomus, reiktų kreiptis į sporto medicinos gydytoją arba ortopedą traumatologą tiksliam diagnozė nustatymui. Ultragarsinis sausgyslės tyrimas yra vienas iš informatyviausių ir lengvai prieinamų diagnostikos metodų, o laiku pradėta kineziterapija gali apsaugoti nuo pagrindinės traumos komplikacijos - Achilo sausgyslės plyšimo.

Konferencijoje atkreiptas dėmesys ir į klubo sąnario problemas. Gyd. Dalius Barkauskas ir kineziterapeutas Kęstutis Laurinskas aptarė klubo sąnario regiono skausmą, jo gydymo aktualijas ir naujausius mokslinius tyrimus.

Konferenciją pabaigė jaunųjų mokslininkų pranešimai. UAB „Pirmas žingsnis“ įsteigtą prizą (100 Eur) už geriausią jaunojo mokslininko žodinį pranešimą pasidalino IV k. studentė Agnė Stanytė (Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra), pranešimo tema – „Ekstraversija kaip fizinio aktyvumo ir kitų gyvensenos komponentų prielaida” ir doktorantė Saulė Salatkaitė (Slaugos fakultetas, Sporto institutas), pranešimo tema – „Asmenų, patyrusių priekinio kryžminio raiščio traumą, kelio sąnario funkcija praėjus 6 mėnesiams po rekonstrukcinės operacijos“. Rėmėjų prizais buvo apdovanoti ir trys geriausių stendinių pranešimų autoriai: antrosios pakopos studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitcija“ II k. studentės: Živilė Bliūdžiūtė (I vieta), Indrė Ražinskaitė (II vieta) ir Lina Puišytė (III vieta).

Svarbiausia konferencijos žinutė – fiziniai pratimai – puiki priemonė sveikatinimui ir reabilitacijai, tačiau, kaip ir kiekvienus vaistus, juos reikia dozuoti ir naudoti tinkamai.

 

Sporto instituto informacija

 

Nuotraukų autoriai:

L. Andriušis

V. Poškaitis