Šiaulių ir Kauno kardiologai stiprina kardiologijos pagalbą Šiaurės Lietuvoje

Į Ch. Frenkelio vilą rinkosi Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų kardiologai, prieš dvejus metus suvieniję jėgas ir žengę didžiulį žingsnį, stiprindami kardiologijos pagalbą Šiaurės Lietuvoje. Surengta II-oji jungtinė dviejų gydymo įstaigų kardiologų konferencija, kurioje aptarti ne tik bendradarbiavimo rezultatai, bet ir pasidžiaugta didžiule pažanga, kuri per praėjusius metus įvyko Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre, įvardintos ambicijos, kurios pirmyn veda profesionalias LSMU Kardiologijos klinikos ir RŠL komandas.

Kardiologija – prioritetinė sritis

Prieš dvejus metus užsimezgusi Šiaulių ir Kauno kardiologų profesinė draugystė jau duoda rezultatų. Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė doc. dr. Jurgita Plisienė, pasveikinusi susirinkusius į II-ąją jungtinę LSMU Kardiologijos klinikos ir RŠL Širdies ir kraujagyslių centro kardiologų konferenciją, pasidžiaugė ne tik užsimezgusiu glaudžiu kardiologų bendradarbiavimu, bet ir puikia aplinka Ch. Frenkelio rūmuose bei nuotaikingu dainininkės Aurelijos Čižauskaitės ir Arijaus Ivaškevičiaus vadovaujamos džiazo grupės „A5“ koncertu.  

„Kardiologija yra pripažinta Lietuvos sveikatos apsaugos prioritetu. Pagrindinė problema – miokardo infarktas. Jam ištikus labai svarbu žinoti, kad laiku sulauksite reikiamos kvalifikuotos pagalbos“, – sveikindama konferencijos dalyvius kalbėjo Sveikatos apsaugos viceministrė Jūratė Sabalienė bei ministerijos vardu perdavė kardiologams nuoširdžią padėką už pasiaukojamą darbą bei linkėjo dar glaudesnio bendradarbiavimo abiem gydymo įstaigoms.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, kardiologas, profesorius Remigijus Žaliūnas įsitikinęs, jog jėgas suvieniję Šiaulių ir Kauno kardiologai gali padaryti dar daugiau, negu iki šiol. „Padaryti tai, kad pacientai suvoktų, kokios galimybės yra, – teigė universiteto rektorius. – Jūs jau esate mums labai rimti konkurentai. Manau, kad būsime konkuruojančios gydymo įstaigos ir ateityje, ir ši sveika konkurencija bus žmonių sveikatos labui“.

Pačią pradžią šio glaudaus ir perspektyvaus bendradarbiavimo prisiminė LSMU ligoninės Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius. Prieš trejus metus susitikimo su ligoninės generaliniu direktoriumi Petru Simavičiumi metu ir  kilusi idėja Šiauliuose įkurti širdies ligų centrą, kuris teiktų pagalbą Šiaulių krašto žmonėms. Pasak vadovo, norėta sujungti stacionaro, intervencinės kardiologijos veiklą ir projektas buvo labai atsakingai realizuotas.  

Pradžia buvo nelengva

Šio projekto dėka kai kuriose srityse Šiauliuose yra netgi daugiau pažangos, nei Kauno klinikose, tačiau Kauno klinikose taip pat suteikiama kitokia pagalba, kurios Šiauliuose nėra galimybių suteikti, pvz., širdies chirurgija“, - teigė R. Jurkevičius.  

Tam, kad būtų pasiekti šiandienos rezultatai, reikėjo labai daug dirbti. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė prisiminė pirmuosius susitikimus, kuriuose dalyvavo ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika, ir Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja Eugenija Kukaitienė, su kuriais reikėjo skaičiuoti ne tik lėšas, bet ir kilometrus, kuriuos suks medikai, veždami ligonius iš atokiausių apskrities kampelių.  

Dėkojo gydymo įstaigos vadovė ne tik minėtiems įstaigų vadovams, labai geranoriškai atsižvelgusiems į kuriamas naujoves ir poreikius. Dėkojo ir apskrities gydymo įstaigoms, kurios suprato, jog reikės keisti darbo specifiką, ir darė reikalingus sprendimus. O labiausiai dėkota ligoninės personalui.

„Kalbėdami apie kardiologijos klasterį, kalbame vien apie kardiologus, nors iš tikrųjų dirba visa komanda: Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius, rentgenas, laboratorija, reanimacija. Tai – labai geras komandinio darbo pavyzdys“, – teigė V. Makštutienė.

Tada, kai paciento kardiograma rodo, kad jam pagalbos reikia dabar ir nedelsiant, ir užsisuka visas pagalbos mechanizmas, kuriame svarbus kiekvieno pagalbą teikiančiojo indėlis. Laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas V. Makštutienė padėkos raštus įteikė labiausiai praėjusiais metais nusipelniusiems kardiologams.  

Pasiekti rezultatai džiugina

Prieš dvejus metus įkūrus kardiologijos klasterį, pasikeitė širdies chirurgijos pagalba Šiaurės Lietuvos gyventojams. Apie šiuos pokyčius ir naujoves pranešimą skaitė LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis. Profesorius pasidalino šio bendradarbiavimo rezultatais, aptarė širdies chirurgų veiklos naujoves.

Per praėjusius metus Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje Šiaurės Lietuvos pacientams atlikta 150 širdies operacijų. Klinikoje akivaizdžiai padaugėjo pacientų, siunčiamų iš Respublikinės Šiaulių ligoninės. Labai daug nusipelno Šiaulių krašto pacientams ir Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos specialistai, nuolat konsultuojantys Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientus, teikiantys profesinę paramą ligoninės kardiologams, įsisavinantiems vis naujus širdies ir kraujagyslių ligų tyrimo ir gydymo metodus.

Širdies ir kraujagyslių centro vadovė doc. dr. Jurgita Plisienė aptarė Širdies ir kraujagyslių centro metų veiklą, pristatė nuveiktus darbus ir aptarė planus ateičiai. 

Pranešimą apie intervencinės kardiologijos naujoves skaičiusi  RŠL Rentgenochirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja, intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė  teigė, jog intervencinė kardiologija – ta sritis, kuriai yra daugiausia naudos iš susijungimo bei įkurto klasterio.

Intervencinės kardiologijos tarnyba buvo organizuota 2014 metų rugsėjo 1 dieną. Intervenciniai kardiologai teikia pagalbą pacientams dėl ūmaus miokardo infarkto, kai užsikimšusios kraujagyslės. Pacientų, patyrusių miokardo infarktą, skaičius augo, o mirtingumas nuo miokardo infarkto akivaizdžiai mažėjo – tai ir buvo pagrindinis tikslas, kurio siekė kardiologijos klasterio kūrėjai

Pagrindinės procedūros,  atliktos 2015 metais – koronografijos, kurių atlikta 2063, antroje vietoje – intervencijos, kurių atlikta 1015, ir elektrokardiostimuliatorių implantacija – implantuoti 105 stimuliatoriai.

Per paskutiniuosius dvejus metus, kai užsimezgė dviejų miestų kardiologų draugystė, procedūrų skaičius dvigubėjo.

Nestigo ir naujovių. Viena jų – 2015 metais pradėtos elektrokardiostimuliatorių implantacijos, kurių ypač padaugėjo praėjusiais metais. Tai – didžiulis profesoriaus Aro Puodžiukyno nuopelnas, kurio dėka Šiauliuose pradėta nauja era, implantuojant elektrokardiostimuliatorius.

Pradėtos taikyti rotabliacijos procedūros, kurių metu kalkės, esančios kraujagyslės viduje, išgręžiamos deimantiniais grąžtais. Taip užtikrinamas kraujagyslės praeinamumas implantuoti stentams. Jų yra atliktos trys.

„Jei finansavimas leistų kardiologams daryti tai, ką jie sugeba, tai naujovių centre būtų dar daugiau“, – apibendrino kardiologijos klasterio dalyvių pasiekimus Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. doc. Jurgita Plisienė. „Tikrai yra kuo didžiuotis, tačiau už visų skaičių yra kardiologai, intervenciniai kardiologai, visa komanda, kurie šį sunkų ir atsakingą darbą ir atlieka, taigi didžiulis ačiū šiems žmonėms“, – sakė doc. J. Plisienė.

Nuotaikingą pranešimą „Kardiologija Šiauliuose jaunųjų kardiologų akimis“ pristatė jaunas kardiologas Žilvinas Vaičiulis, kuris parodė, kodėl verta rinktis darbo vietą Šiaulių Širdies ir kraujagyslių centre, pristatė kardiologijos rezidentų atsiliepimus. Visi atlikę rezidentūros dalį Šiauliuose ir vėl norėtų čia sugrįžti. 

Aptarė kardiologai ir farmacijos galimybes, gydant širdies ir kraujagyslių ligas, ypač arterinės hipertenzijos gydymo naujoves. LSMU doc. R. Unikas skaitė pranešimą „Nuo arterinės hipertenzijos iki miokardo infarkto“. Apie naujas širdies ligų prevencijos galimybes pranešimą skaitė LSMU prof. R. Šlapikas. Pranešimą apie kritinių situacijų valdymą, vartojant antikoaguliantus, skaitė ir doc. Jurgita Plisienė. Kaunietė  dr. Nora Kupstytė pristatė savo medicinos mokslų daktaro disertacijos rezultatus apie trombocitų agregacijos tyrimus. Dr. N. Kupstytės disertacija buvo apdovanota Mokslų akademijos premija, kaip geriausia disertacija biomedicinos mokslų srityje.

 

Zita Katkienė