Spausdinti

Farmacijos praktika Australijoje

 Farmacijos praktika AustralijojeAustralija – daugelio žmonių svajonių šalis. Šioje šalyje gali rasti gyvūnų ir augalų, kurių nepamatysi kitose pasaulio šalyse. Norėdamas pasimėgauti saulės voniomis gali rinktis iš kiek daugiau nei dešimt tūkstančių paplūdimių visame žemyne.

Man pasitaikė puiki galimybė išvykti atlikti farmacijos praktiką Australijoje. Susitvarkiusi dokumentus, vidury žiemos išvykau į saulėtąją Australiją, kur mane pasitiko 30 laipsnių šiluma, saulė ir nuostabūs gamtos vaizdai.

Praktiką atlikau Sidnėjaus priemiestyje – Terigalio (Terrigal) miestelyje. Tai mažas miestelis, įsikūręs apie 80 kilometrų nuo Sidnėjaus, kuriame gyvena apie dešimt tūkstančių žmonių. Šiame priemiestyje yra dvi vaistinės. Vienoje iš jų atlikau praktiką.

Įėjusi į vaistinę – nustebau. Nebuvo lentynų, pilnų maisto papildų ar plakatų su vaistinėje daromomis nuolaidomis. Dar vienas dalykas, sukėlęs man nuostabą – tai pardavinėjamos šlepetės, kepurės nuo saulės ir skėčiai.

Australijoje, remiantis įstatymu, vienas vaistininkas negali turėti daugiau nei trijų vaistinių. Taigi ten nėra vaistinių tinklų. Taip pat visi vaistai, išskyrus paracetamolį ir 200 mg ibuprofeną – yra receptiniai. Receptai spausdinami elektroniniu būdu.

Atėjus pacientui ir nuskenavus jo receptą – kompiuteryje atsidaro atėjusio paciento vaistų istorija. Taip galima patikrinti, ar vaistas išduotas pirmą kartą, kiek laiko vaistinis preparatas yra vartojamas ir ar yra sąveikų tarp vartojamų vaistų. Prieš išduodant vaistus atspausdinamas lapelis, kuriame parašyta paciento, vartojančio vaistus, vardas ir pavardė, kaip vartoti vaistus ir sąveikos su gėrimais ar maistu.

Australijoje vaistai yra brangūs. Pensinio amžiaus žmonėms arba žmonėms, turintiems neįgalumą, vaistai kainuoja tik po 6,80 Australijos dolerių. Jei vaistinis preparatas kainuoja daugiau nei 37 Australijos dolerius – valstybė finansuoja skirtumą ir pacientui reikia mokėti tik 6,80 Australijos dolerių.

Žmonės, turintys priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, yra gydomi metadonu. Gydytojas paskiria, kiek mililitrų per dieną pacientui reiks išgerti metadono sirupo. Žmonės, atėję pasiimti metadono, privalo parodyti savo asmens tapatybės kortelę, o vaistininkas turi byloje surasti ir patikrinti, ar tai tikrai tas žmogus. Per dieną tam pačiam žmogui galima išduoti tik vieną buteliuką metadono, recepte nurodomas vienam kartui skiriamas kiekis. Gydymas metadonu yra dviejų rūšių: ilgas gydymas (gali trukti kelis mėnesius ar metus) ir trumpas gydymas (trunka 5–14 dienų).

Džiaugiuosi, kad man pasitaikė galimybė atlikti praktiką svetur. Buvo įdomu palyginti vaistines Lietuvoje ir Australijoje bei išbandyti savo anglų kalbos žinias teikiant farmacininko paslaugą.

 

LSMU inf.