Spausdinti

Dermatologijos ir venerologijos aktualijos

Konferencijos organizacinis komitetas: SMD Odos ir venerinių ligų būrelio nariai su vadove prof. Skaidra Valiukevičiene ir doc. Vesta KučinskieneAtėjus Pasaulinei žvynelinės dienai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija bei Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugija organizavo konferenciją „Dermatologijos ir venerologijos aktualijos“. Konferencija skirta gydytojams dermatovenerologams, šeimos medicinos ir kitų medicinos bei slaugos sričių specialistams ir pacientams. Renginyje dalyvavo 250 dalyvių.

Konferenciją atidarė, dalyvius pasveikino ir svečių sveikinimus priėmė LSMU profesorė, Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.

Prof. S. Valiukevičienė priminė, kad Pasaulinės žvynelinės dienos paskelbimo iniciatorė yra Tarptautinė žvynelinės draugijų federacija. Lietuvoje ši diena minima kasmet nuo 2004 m. PSO duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. planetos gyventojų, jos paplitimas – 3 proc. Minint Pasaulinę žvynelinės dieną, siekiama atkreipti medikų, politikų ir visos visuomenės dėmesį į žvyneline sergančių žmonių gyvenimo, medicinos ir socialines problemas. Šios dienos minėjimo proga kasmet rengiama konferencija ir Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos narių suvažiavimas. Šių metų konferencijos tikslas buvo atskleisti žvynelinės sąsajas su vidaus medicina – metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, luošinančiu artritu, intensyviąja terapija. Juo daugiau gretutinių vidaus organų ligų būna sergant žvyneline, juo sudėtingesnis šios ligos valdymas.

Sveikindamas konferencijos dalyvius Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius linkėjo ne tik produktyvaus darbo, bet ir gerų idėjų bei prasmingos veiklos ateityje. LR Seimo narės prof. Vidos Marijos Čigriejienės sveikinimą konferencijai ir padėką prof. S. Valiukevičienei už indėlį gydant žvyneline sergančius ligonius, visuomenės švietimą žvynelinės aktualijomis perskaitė Seimo narės atstovė. Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos viceprezidentas Simanas Stašaitis dėkojo konferencijos organizatoriams ir visiems medikams už pastangas bei rūpestį žvyneline sergančiais asmenimis.

Pirmąjį konferencijos pranešimą „Biologiniai vaistai – žvynelinei gydyti. Kas naujo?“ skaitė prof. S. Valiukevičienė. Profesorė pateikė sunkios žvynelinės gydymo biologiniais vaistais patirtį ir aktualijas.

„Biologiniai vaistai yra veiksmingas ir saugus sunkios žvynelinės gydymas. Pacientai, kuriems jie skiriami, turi būti kruopščiai ištirti ir stebimi dėl tuberkuliozės, virusinių hepatitų bei piktybinių navikų. Atsižvelgiant į biologinės terapijos spektro plėtrą, reikia atnaujinti nacionalinės žvynelinės valdymo metodines rekomendacijas ir gerinti šių vaistų pasiekiamumą“, – sakė prof. S. Valiukevičienė.

Taip pat prof. S. Valiukevičienė pristatė pranešimą apie niežėjimą ir žvynelinę.

„Daug metų žvynelinė buvo priskirta prie lėtinių neniežtinčių dermatozių grupės. Pastaruoju metu daugėja tyrimų rezultatų apie šios ligos sąsają su niežėjimu ir jo įtaką ligonių gyvenimo kokybei, – sakė prof. S. Valiukevičienė. – Net 80 proc. pacientų, sergančių skalpo žvyneline, jaučia galvos odos niežėjimą. Niežėjimo intensyvumas susijęs su žvynelinės bėrimų raiška, o antihistaminiai vaistai – nepadeda jį valdyti“.

LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos prof. Brigita Šitkauskienė kalbėjo apie žvynelinę ir alergiją. Profesorė priminė, kad žvynelinės ir kontaktinės alergijos atvirkštinio ryšio hipotezė tyrinėjama nuo 1960 m., bet epidemiologinių tyrimų duomenys iki šiol vis dar labai prieštaringi. Klinikinė patirtis rodo, kad asmenims, įsijautrinusiems maisto, aplinkos alergenais ir sergantiems žvyneline bei nevengiantiems šių alergenų, gali pablogėti žvynelinės eiga ir žmonių gyvenimo kokybė.

„Parenkant gydymą, reikia atkreipti dėmesį į ligos aktyvumą, gretutines ligas bei saugumą“, – sakė LSMU MA MF prodekanė, Reumatologijos klinikos vadovė prof. Asta Baranauskaitė, pasakodama apie žvynelinės sukeltus sąnarių pažeidimus.

LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vyr. slaugytoja-slaugos administratorė, LSMU MA Slaugos fakulteto doktorantė Renata Petraškienė skaitė pranešimą mokslinio darbo tema apie gyvenimo kokybės epidemiologinį tyrimą tarp žvyneline sergančių žmonių.

„Žvynelinė labai blogina pacientų gyvenimo kokybę, nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki yra jos eiga“, – sakė R. Petraškienė.

LSMU Intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. Vidas Pilvinis, skaitydamas pranešimą „Sepsis dermatologijoje“, odą pavadino „langu“ ankstyvojo sepsio mikrocirkuliacijos sutrikimui diagnozuoti.

„Sergantiems žvyneline žmonėms didesnė rizika sirgti ir I tipo, ir II tipo cukriniu diabetu. Jau pakanka įrodymų, kad uždegiminiai procesai, vykstantys sergant nutukimu ir žvyneline, didina atsparumą insulinui, nes riebalų ląstelės yra galimas uždegimo tarpininkas (mediatorius), reikšmingus šių ligų patogenezei, – LSMU Endokrinologijos klinikos doc. Džilda Veličkienė kalbėjo apie ?…? diabetą ir žvynelinę. – Sergančius žvyneline žmones rekomenduojama tirti ne tik dėl širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, bet ir dėl cukrinio diabeto – pacientams, turintiems antsvorio, kartą per metus reikia atlikti gliukozės toleravimo mėginius.“

LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos doc. Vesta Kučinskienė kalbėjo apie vietinį žvynelinės gydymą ir kaip svarbu garantuoti gydymo režimą, Ilona Subotinaitė apžvelgė naujienas gydant nagų žvynelinę.

LSMU Gastroenterologijos klinikos doc. Aida Žvirblienė pasakojo apie mitybos aktualijas sergant žvyneline. Docentė pristatė galimą celiakijos ryšį su žvyneline, kai dieta be gliuteno gali padėti valdyti abi šias ligas. Arūnas Petkevičius (LSMU Odos ir venerinių ligų klinika) pasakojo apie galvos plaukuotosios dalies žvynelinės gydymą, o dr. Jurgita Karčiauskienė kalbėjo apie lėtinės infekcijos valdymo svarbą žvynelinės eigai.

LSMU Odos ir venerinių ligų klinikoje gydytų pacientų klinikinius atvejus aptarė gydytojos rezidentės Andra Šukienė, Oresta Kriukelytė ir Laima Gaurilčikaitė.

Pasaulinės žvynelinės dienos konferencijos dalyviai, lektoriai ir svečiai dalijosi įspūdžiais – renginio organizatoriai sudarė itin įdomią konferencijos programą, įtraukę įvairių sričių ekspertų pranešimus. Organizatoriai teigė, kad norėjo atskleisti – dermatologinėmis ligomis sergančio paciento būklė gali būti sudėtinga ir jam gydyti reikia geros infrastruktūros, šiuolaikiškos diagnostikos bei gydymo ir įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo.

 

Džiuljeta Kulvietienė