Spausdinti

Geriausias Lietuvos insultų centras perduoda patirtį Ukrainai

 Geriausias Lietuvos insultų centras perduoda patirtį UkrainaiLSMU Podiplominių studijų centro dekanas, LSMU Neurologijos klinikos Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovas doc. Kęstutis Petrikonis, Kauno regiono insultų centro, LSMU Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus bei Skubios neurologijos sektoriaus vadovas prof. Antanas Vaitkus ir Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Kęstutis Stašaitis lankėsi Ukrainoje. Vizitas į sunkų laikotarpį, de facto karo sąlygomis gyvenančioje šalyje turėjo 2 tikslus – išsiaiškinti, kokios pagalbos reikėtų partneriams, diegiant naują universiteto modelį, ir įvertinti galimybes įdiegti insulto gydymo programą pagal LSMU patirtį. Kauniečiai dalijosi patirtimi, kaip organizuojama pagalbos insulto metu sistema: greitosios medicinos pagalbos komandų darbas, skubios pagalbos (Priėmimo skyriaus darbo organizavimas bei gydymas ligoninės stacionare), taip pat mokymai, specializuota veikla, kvalifikacijos kėlimas ir kt.

Doc. K. Petrikonis dalijosi patirtimi, kaip LSMU vykdomos podiplominės studijos, rezidentų rengimas, Užgorodo Neurologijos ir neurochirurgijos centro ligoninėje skaitė pranešimą apie insultą patyrusių pacientų vėlyvas, su skausmu susijusias, baigtis.

„Rengiantis kelionei planuota, kad ji bus žvalgomoji, domėsimės tarptautinio ir tarp universitetinio bendradarbiavimo galimybėmis, podiplominių studijų klausimais. Šiuo metu Ukrainoje pertvarkoma aukštojo mokslo sistema, planuojami pokyčiai rengiant gydytojos. Tad kolegos ukrainiečiai pageidavo praktinių konsultacijų ir dėl diplominių studijų programų rengimo, studentų, dėstytojų mobilumo, sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo, teikiant neurologijos ir neurochirurgijos pagalbą“, – sakė doc. K. Petrikonis.

Pasak doc. K. Petrikonio, LSMU MA ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose organizacinė veikla bei teikiama pagalba pacientams, kuriuos ištiko insultas, per pastaruosius 3 m. pasiekė didelį progresą, ypač LSMU prorektorės studijoms, Neurologijos klinikos vadovės prof. habil. dr. Daivos Rastenytės koordinuojamo darbo ir pastangų dėka. Apie tai buvo kalbama nuo 2014 m. birželio mėn., kai garsiausias Ukrainos neurochirurgas, Ukrainos neurochirurgų draugijos pirmininkas ir Užgorodo nacionalinio universiteto rektorius prof. Volodimiras Smolanka lankėsi LSMU. Tada ir sutarta pradėti praktinį LSMU ir Užgorodo nacionalinio universiteto bendradarbiavimą – galbūt kaip tik nuo šios srities, vėliau plečiant sritis ir apimtis.

„Užgorodo nacionalinis universitetas progresyvus, vadovai jauni, profesionalūs, pažangiai mąsto, proeuropietiški, todėl vizito metu tikslinomės, kokios pagalbos jiems reikėtų“, – sakė doc. K. Petrikonis.

„Pirmiausia, jiems reikia pagalbos rengiant naujas ikidiplominių ir podiplominių studijų programas. Užgorodo universitetas pageidauja keistis dėstytojais, studentais, rezidentais. Tai ir buvo aptarta, – sakė doc. K. Petrikonis. – Teko bendrauti su Podiplominių studijų fakulteto dekanu ir darbuotojais. Jie tikisi, kad keisis podiplominių studijų sistema, todėl jiems įdomi Lietuvos ir LSMU patirtis. Jų sistema dar tarybinė, nepakitusi, nelabai efektyvi, panaši į tą, kuri Lietuvoje buvo iki 1990 m. Ukrainos sveikatos apsaugos ministras nusprendė sistemą keisti, kurti efektyvesnę, artinti prie Europos modelio. Ukrainiečiai tikisi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su LSMU.“

„Kauno klinikose koncentruojama insulto pagalba, čia siunčiama dauguma Kauno regiono pacientų, susirgusių insultu. Visa tai šiuo metu atliekama operatyviai, remiantis pačia naujausia tarptautine ir Lietuvos organizacine greitosios medicinos pagalbos teikimo patirtimi. Tai didelis K. Stašaičio ir jo bendradarbiavimo su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba nuopelnas. Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje sprendžiama, kokia pagalba pacientams reikalinga. Per 8 m. pasiekta puikių, vis gerėjančių rezultatų. Šiuolaikinės insulto gydymo metodikų trombolizės ir trombektomijos taikymo skaičių dinamika sužavėjo Ukrainos kolegas. Mūsų Insulto centro laimėjimai akivaizdūs, tokių gerų rezultatų kitur Lietuvoje nėra. Besivystančiai šaliai, kokia dabar yra Ukraina, esame puikus pavyzdys, tinkantis labiau nei kaimyninių šalių: Slovakijos, Lenkijos, Rumunijos arba Vengrijos, nes mūsų patirtis – iš panašios sistemos. Šiuo metu Lietuvoje veikianti Insultų centrų (klasterių) organizacija yra unikali Rytų Europos šalyse: visa veikla koordinuojama ir rezultatai analizuojami, ieškoma palankesnių sprendimų pacientams ir gydymo įstaigoms, todėl Ukrainai būtų patogu perimti mūsų patirtį. Jei Užgorodo kolegos pritaikytų Kauno klinikų Insulto klasterio modelį, tai būtų pavyzdys visai Ukrainai“, – sakė doc. K. Petrikonis.

„Pagalba Ukrainai mums būtų proga pasidalyti patirtimi, kurią gavome iš skandinavų ir kt. šalių. Be to, bendradarbiaujant tobulėja specialistai, plėtojamas mobilumas, infrastruktūriniai ir moksliniai tarpvalstybiniai projektai – padėdami kitiems, stiprinsime savo tarnybas. Jei tik žvelgsime globaliai“, – sakė LSMU Podiplominių studijų centro dekanas doc. K. Petrikonis.

„Pirmasis bendradarbiavimo žingsnis turėjo būti padėti sukurti Ukrainoje naują tarnybą – insultų centrą, – po kelionės sakė geriausiai Lietuvoje dirbančio Insultų centro vadovas prof. A. Vaitkus ir pasakojo, kuo LSMU, kurio patirtį nori perimti karo nusiaubta Ukraina, gali padėti šiai šaliai.

„2014 m. rugsėjo mėn. buvome pakviesti į Odesą, kur vyko kasmetinė Ukrainos medicinos asociacijos konferencija ir projektų apie tam tikras neurologines patologijas pristatymas, – prof. A. Vaitkus pasakoja, kaip susipažino su Užgorodo nacionalinio universiteto rektoriumi prof. V. Smolanka. – Diskusijose gimė idėja ir noras Ukrainoje aktyvinti insulto gydymą. Prof. V. Smolanka pareiškė norą pakviesti mus į Užgorodą, parodyti Neurologijos ir neurochirurgijos centrą ir ligonines, atskleisti ypatumus, reikalavimus, skirtumus bei patirtį, pakviesti pasidalyti patirtimi.“

Pasakodamas apie Ukrainoje gydomus insulto ištiktus pacientus, prof. A. Vaitkus pastebėjo, kad Ukrainoje šios procedūros atliekamos, bet skaičiai maži, nors ligonių yra daug.

„Gydymą gauna tik pavieniai asmenys, o Lietuvoje visiems pasiekiama trombolizė, tromboktomija. Kaunas yra aktyviausias, daugiausia šių procedūrų atliekantis Lietuvos centras, – sakė Kauno regiono insultų centro vadovas. – Prieš 18–17 m. ir Lietuvoje trombolizė buvo atliekama pavieniams asmenims. Dabar Kauno klinikų administracija daro viską, kad medikams būtų kuo lengviau dirbti, jog kuo daugiau būtų atliekama šių procedūrų, o pacientai – lengviau ir greičiau grįžtų į įprastą gyvenimą.“

„Užgorodo nacionalinio universiteto rektorius planuoja steigti skubios pagalbos skyrių, kuris aptarnaus daug pacientų. Patarėme Ukrainos kolegoms nekartoti klaidų, kurias darėme mes, kai nebuvo sistemos, personalas nebuvo tam pasirengęs. Dabar Lietuvoje tai apibrėžia įstatymas, sukurti algoritmai, patvirtintos gydymo ir veikimo schemos. Todėl ir verta pasidalyti patirtimi, – sakė prof. A. Vaitkus. – Kitas etapas – jauni kolegos neurologai iš Ukrainos turėtų atvažiuoti pas mus ir patys pamatyti visų mūsų grandžių darnų darbą. Na, o kai pradės dirbti Ukrainos insultų skyrius, galvosime apie diskusijas ir patarimus nuotoliniu būdu.“

„Važiavome patarti, kaip jiems, esamomis sąlygomis pradėti judėti į priekį ir kelti insultų srities medicinos paslaugas į Europos lygį. Jų padėtį lengviną tai, kad aplink yra daug šalių, tarp jų – ir Lietuva, norinčių bei galinčių padėti“, – Kauno regiono insultų centro vadovas prof. A. Vaitkus džiaugiasi, kad kolegos ukrainiečiai suprato – kauniečiai atvažiavo ne pasigirti, kad insultą gydo išties labai gerai.

Pasak profesoriaus, pavasarį planuojama pakviesti ukrainiečius į naujojo Skubios pagalbos ir traumų centro atidarymą. Lietuviai jau pakviesti į regioninę konferenciją Užgorode.

„Ukrainoje pamatėme, kad šalis ir jos žmonės, gyvenantys karo sąlygomis, sugeba skirti jėgų bei lėšų plėtoti šiuolaikines technologijas. Ukrainos žmonės yra progresyvūs, nori keistis, supranta, kad karas karu, o gyventi reikia, todėl būtina garantuoti nors minimalias sąlygas gelbstint gyvybes, – po kelionės kalbėjo Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas K. Stašaitis. – Minimaliomis sąlygomis visi stengiasi plėtoti progresyvias idėjas ir keisti savo šalį. Jie taip supranta kovą ir, kurdami šalyje geresnes sąlygas, pamažu, bet laisvinasi ir iš korupcijos, ir iš kitų negerų dalykų, kurių Ukrainoje dar apstu. Taip ukrainiečiai prisideda prie nepriklausomybės ir savo šalies plėtros.“

„Kaip gydyti insultą – ukrainiečiai žino, bet kaip organizuoti įvairių lygių pagalbą – nelabai. Ši problema egzistuoja ne tik Ukrainoje: kaip koncentruoti srautus ir spėti laiku atlikti trombolizę, nes kiekviena minutė labai svarbi. Juo greičiau atliekama trombolizė, juo geresnis rezultatas, nes tuo daugiau lieka sveikų neuronų. Tikslas – kuo greičiau pradėti gydymą. Laikas, per kurį ją galima atlikti, yra 4,5 val. Jei spėtume per 20 ar 40 min. – rezultatas būtų dar geresnis. Kauno klinikose trombolizę pradedame priėmimo skyriuje – taip sutaupome laiko. Šią patirtį perdavėme ukrainiečiams, patarėme, kaip personalui tai atlikti greitai ir saugiai. Svarbių žinių dažniausiai įgyjama per klaidas, bet geriau jų nedaryti, mokytis iš kitų ir atrasti savus kelius, kaip efektyviai organizuoti trombolizės atlikimą ar kt. gydymą.“

K. Stašaitis pritaria kartu vykusiems kolegoms, kad tai buvo žvalgybinis vizitas, norint įvertinti infrastruktūrą, pažiūrėti, ką Ukrainos medikai turi, kokie jų poreikiai.

„Kviečiame juos apsilankyti pas mus, nes, kaip žinoma, galima labai daug pasakoti, bet geriau vieną kartą pamatyti, – sakė K. Stašaitis. – Ukrainiečiai nori atvažiuoti į Lietuvą, pamatyti tai, apie ką kalbėjome, kaip organizuojame darbą ir kt. Tuomet lengviau įsivaizduos, ko dar trūksta.“

„Ryšys užsimezgė, bendraujame nuoširdžiai. Jie atvažiuos, mes dar vyksime, jei ukrainiečiai pageidaus, konsultuosime, padėsime. Pabuvęs tokiose šalyse supranti, kiek Lietuva pasiekusi, o mūsų investicijos – rezultatyvios. Organizacija, žmonių pasaulėžiūra keičiasi ir europėja. Smagu padėti šaliai, išgyvenančiai nepavydėtiną laikotarpį. Bus malonu pamatyti, kai jų centras dirbs, ir žinoti, kad ir Lietuva prisidėjo prie šio rezultato“, – džiaugiasi Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas K. Stašaitis.

 

Džiuljeta Kulvietienė