Spausdinti

PSO informacija

image_thumb1.jpg (226x169, 128x45) whosis.jpg (170x260, 170x56) euros.jpg (250x170, 250x48)

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Ministras A. Veryga dalyvavo Pasaulio sveikatos asamblėjoje Ženevoje

 

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gegužės 2122 d. dalyvavo 71-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje Ženevoje. Taikasmetinis 194 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) valstybių narių susitikimas, į kurį susirenka užsienio šalių sveikatos sistemų lyderiai. Šiemet svarstomi šie svarbūs klausimai: PSO reforma, 13-oji bendroji darbo programa 2019-2023 metams, programų biudžetas 20182019 metams, tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių įgyvendinimas, sveikatai ekstremalių situacijų valdymas, sveikatos sistemos, užkrečiamosios ligos, lėtinės neinfekcinės ligos, sveikatos užtikrinimas viso gyvenimo laikotarpiu ir kiti svarbūs klausimai.

Plenarinės sesijos tema „Sveikata visiems: pasižadėjimas siekti visuotinės sveikatos priežiūros aprėpties“. Pasisakydamas plenarinėje sesijoje, ministras A. Veryga pabrėžė, kad prieinamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos bei saugūs, efektyvūs ir prieinami vaistai turi būti prienami visiems gyventojams. Taip pat jis išskyrė pagrindines kryptis, siekiant visuotinės sveikatos priežiūros aprėpties – sveikatos sistemos veiklos ir rezultatų efektyvumo gerinimas bei sveikatos sistemos finansavimo didinimas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas bei saugių, efektyvių ir kokybiškų vaistų prieinamumo didinimas.

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

SAM pareigūnai dalyvaus neformaliame ES sveikatos apsaugos ministrų susitikime

 

2018 m. balandžio 22−23 d. Sofijoje (Bulgarija) SAM pareigūnai dalyvaus neformaliame ES sveikatos apsaugos ministrų susitikime, kurį organizuoja šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Bulgarija. Susitikimo metu bus dalinimasi patirtimi dėl sveikos vaikų mitybos, vaistų efektyvumo ir prieinamumo.

Ženkliai pagerinus vaikų mitybą būtų galima sumažinti sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Prie lėtinių neinfekcinių ligų paplitimo augimo prisideda gausus daug sočiųjų riebalų, trans-riebalų rūgščių ir cukraus turinčių maisto produktų suvartojimas. Lietuva pasisako už tai, kad visų pirma ES turėtų palaikyti PSO iniciatyvą sumažinti paprastųjų angliavandenių (cukrų) normą nuo 10 iki 5 proc. paros maisto raciono energijos kiekio. Valstybėms narėms, nesant vieningų ES lygio reglamentų, sunku efektyviai keisti maisto produktų sudėtį, riboti cukraus ir kitų nepageidaujamų medžiagų kiekius maiste ir gyventojų mityboje. Problemos sprendimą galėtų žymiai pagreitinti vieningų ES normų įteisinimas cukrui, sotiesiems ir trans-riebalams bei druskai. Tokios priemonės, priimtos ne nacionaliniu, o ES lygiu geriausiai užtikrintų Sąjungos vartotojų apsaugą, sklandų vidaus rinkos veikimą ir sudarytų vienodas konkurencijos sąlygas.

Lietuva pritaria, kad vaistų prieinamumo klausimai yra ypač aktualūs. Dokumente nurodyti aspektai – paskatų taikymas inovatyviems vaistams, vaistų registracijos procesų tobulinimas  ir greitesnis inovatyvių vaistų pateikimas rinkai, derybos dėl kainų, sveikatos technologijų vertinimas, kiti vaistų finansavimo klausimai yra aktualūs ir juos tikslinga diskutuoti. Taip pat labai svarbu įvertinti padėtį vaistų rinkoje, galimus vaistų tiekimo sutrikimus ir priemones jiems išvengti dėl Brexit, nes Jungtinei Karalystei (JK) išstojus iš ES,  ji įgis trečiosios šalies statusą ir jai bus taikomi visi trečiosioms šalims taikomi reikalavimai dėl vaistų importo į ES. Lietuva pritaria, kad  keitimasis tvariais finansavimo modeliais galėtų būti viena iš sričių, kurios gautų naudą iš keitimosi gerąja praktika ES lygiu. Keitimasis apie gydymo inovatyviais vaistais, kurių kompensavimas yra didžiulė našta nacionaliniams biudžetams,   rezultatus, gydymo veiksmingumą ne tik sumažintų  šią naštą, optimizuotų išlaidas, bet ir prisidėtų prie gydymo veiksmingumo gerinimo. Lietuva mano, kad keitimosi būtinaisiais vaistais mechanizmo sukūrimas tam tikrais atvejais (išimtiniais)  galėtų padėti spręsti vaistų prieinamumo problemas.

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

PSO ekspertai: psichikos sveikata turi būti nacionalinis prioritetas

 

Sveikatos apsaugos ministerijoje Lietuvos valstybės institucijų atstovai ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai susitiko aptarti psichikos sveikatos klausimų ypač didelį dėmesys skiriant savižudybių prevencijai.

Pasak PSO eksperto dr. Dan Chisholm, psichikos sveikata turi būti kiekvienos šalies nacionalinis prioritetas. Todėl šių problemų prevencija turi būti nuosekli, stabili, tvari, ir tam turi susitelkti ne tik valstybės institucijos, įvairios organizacijos, bet ir visuomenė. Nes, kaip teigė PSO ekspertas, norint pasiekti proveržį turi būti vykdoma universali, atrankinė ir tikslinė prevencija tiek sveikatos priežiūros, tiek švietimo srityje, taip pat darbo vietose ir vietos bendruomenėse. Anot dr. D. Chisholm, teigiamų rezultatų Airijoje ir Suomijoje pasiekta dėl to, kad šiose šalyse įgyvendinamos ne vienadienės, o ilgalaikės priemonės, parengtos atsižvelgiant į situaciją šalyje. Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, pristatydamas Lietuvoje šiuo metu vykdomas psichikos sveikatos stiprinimo veiklas, akcentavo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuotus 15 projektų, skirtų bendruomenių gebėjimams savižudybių prevencijos srityje stiprinti savivaldybėse, kuriose mirtingumo dėl savižudybių rodiklis 100 tūkst. gyventojų viršija 50 atvejų. Numatoma, kad iki 2018 m. pabaigos tokiuose mokymuose dalyvaus apie 4 tūkst. žmonių.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 114 psichikos sveikatos centrų, kurie teikia nemokamas psichologų ir psichiatrų konsultacijas ir pagalbą. Be to, gydymo įstaigų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose nuo praėjusių metų teikiama nemokama emocinė pagalba.

Per pastaruosius dvidešimt metų savižudybių skaičius Lietuvoje reikšmingai sumažėjo nuo daugiau nei 45 iki beveik 30 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tačiau savižudybių rodiklis šalyje išlieka beveik 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos (ES) valstybių vidurkis, o 2017 m. išankstiniais duomenimis mūsų šalyje nusižudė 728 asmenys.

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

 

Psichikos sveikatos klausimai svarstomi PSO Europos regiono sesijoje

 

 

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė rugsėjo 1112 d. atstovauja Lietuvai PSO Europos regiono komiteto 67-oje sesijoje Budapešte. Pasisakymuose viceministrė akcentavo nepakankamą dėmesį psichikos sveikatai ir vis dar primetamą stigmą pacientams, pažymėjo, kad užsibrėžtų sveikatos tikslų pasiekimui būtinas tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas.

Šiais metais 67-ojoje PSO Europos regiono sesijoje valstybės narės priims sprendimus dėl Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030-ųjų metų įgyvendinimo gairių,  6-osios Aplinkos ir Sveikatos ministrų konferencijos rezultatų, Sveikatos sektoriaus darbuotojų, valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimo, siekiant pagerinti vaistų prieinamumą, Tarptautinių sveikatos taisyklių įgyvendinimo ir kt. Taip pat vyks nominacijos į PSO Vykdomąją Tarybą bei rinkimai į PSO Europos regiono komiteto Nuolatinį komitetą.

PSO Europos regiono komiteto sesija yra kasmetinis renginys, kuriame PSO Europos regiono valstybės priima svarbiausius regiono sveikatos dokumentus ir rezoliucijas bendram atsakui į sveikatos iššūkius PSO Europos regiono komiteto 67-ojoje sesijoje dalyvauja 53 PSO Europos regiono šalių narių aukšto lygio delegacijos.

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dalyvavo 70-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje

 

Gegužės 22−23 d. sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dalyvavo 70-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje,  Ženevoje, Šveicarijos Konfederacijoje. Susirinkusios valstybės narės dėmesį skyrė reikšmingiausioms pasaulio sveikatos politikos aktualijoms: ekstremalių situacijų valdymui, prieinamumo prie vaistų ir vakcinų didinimui, atsakui į užkrečiamųjų ir lėtinių neinfekcinių ligų keliamus iššūkius. Taip pat buvo svarstomi sveikatos užtikrinimo viso gyvenimo laikotarpiu, antimikrobinio atsparumo, vaikų nutukimo, sergamumo vėžiu bei kt. klausimai.   

Pasaulio sveikatos asamblėja – aukščiausią sprendžiamąjį balsą turintis kasmetinis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) susirinkimas. Pagrindinė Asamblėjos veikla – bendrų politinių PSO veiklos krypčių nustatymas. Plenarinėje sesijoje Lietuvos sveikatos pasaugos ministras Aurelijus Veryga pasisakė tema „Sveikatos sistemų stiprinimas Darnaus vystymosi darbotvarkėje“.

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

 

Politinio dialogo darbotvarkėje – vaikų apsaugos nuo smurto klausimai

 

 

2017 m. balandžio 28 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuru parengė aukšto lygmens politinį dialogą: „Dirbkime kartu stabdydami smurtą  prieš vaikus“. Politinio dialogo metu apžvelgta situacija Lietuvoje ir Europoje, identifikuotos netinkamo elgesio su vaikais prevencijos silpnosios vietos ir iššūkiai, aptarti bendri sprendimai bei rekomendacijos  tolimesniems veiksmams. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030 vienas iš tikslų - sustabdyti bet kokią prievartą, išnaudojimą, kankinimą ir visų rūšių smurtą prieš vaikus, o 2014 m. buvo vieningai priimtas Europos netinkamo elgesio su vaikais prevencijos veiksmų planas. Labai svarbi 2016 metų Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimto Pasaulinio veiksmų plano nuostata, pabrėžianti sveikatos sektoriaus bendradarbiavimo su kitais sektoriais svarbą, stabdant smurtą prieš moteris, mergaites ir vaikus. Lietuva yra iš tų šalių, kurios prisiėmė įsipareigojimus  ir pasiekė pažangos smurto prevencijos srityje.  Dialoge dalyvavo tarptautiniai ekspertai prof. Jane Barlow (Oksfordo universitetas), dr. Dinesh Sethi (Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras). Ekspertai  diskusijose pristatė geriausią  Europos valstybių patirtį, stabdant smurtą prieš vaikus.