Spausdinti

PSO informacija

image_thumb1.jpg (226x169, 128x45) whosis.jpg (170x260, 170x56) euros.jpg (250x170, 250x48)

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Triukšmas kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai

 

Balandžio 27 d. pasaulyje jau 21-ą kartą bus minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena. Ji skirta skatinti gyventojų susirūpinimą ilgalaikio triukšmo poveikio žala visuomenės sveikatai. Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamus iššūkius, kurti tylesnių namų, tylesnių mokyklų ir tylesnio poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą sau ir savo vaikams.

Klausos pažeidimo rizika aktuali triukšmingose darbo vietose dirbantiems žmonėms arba nelaimingų atsitikimų atvejais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų ir paauglių klausos sutrikimams, ypač išpopuliarėjus patogiems asmeniniams muzikos klausymosi įrenginiams (ausinukams). Pagal Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2013 m. paskelbtą ataskaitą „ENNAH – Triukšmo ir sveikatos Europos tinklas. Galutinė ataskaita“, dėl pramoginės veiklos keliamo triukšmo poveikio apie 17-ai proc. paauglių yra susilpnėjusi klausa, 5–10 proc. jaunų muzikos klausytojų dėl penkerius ar daugiau metų trunkančio triukšmo poveikio rizikuoja prarasti klausą. Tai gali atsitikti visiems, kas ilgiau nei vieną valandą per dieną klausosi garsios muzikos

Triukšmas žmonių sveikatą veikia ne tik tiesiogiai, pavyzdžiui, pažeisdamas klausą, bet ir netiesiogiai – dirgindamas ar trikdydamas miegą. Netiesioginis triukšmo poveikis siejamas su ilgalaike transporto eismo ar pramonine veikla šalia gyvenamosios aplinkos. Aukšto lygio ilgalaikis triukšmas aplinkoje gali neigiamai veikti žmonių darbingumą ir sukelti sveikatos sutrikimus.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovų teigimu, triukšmas yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir veiksnys, keliantis vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai. Viename naujausių aplinkos triukšmo valdymui skirtų PSO Europos regiono biuro 2011 m. išleistų leidinių „Aplinkos triukšmo ligų našta. Prarastų sveikų gyvenimo metų kiekybinis įvertinimas Europoje skelbiama, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų. Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmonių miegą, bet gali sukelti širdies priepuolius, susilpninti gebėjimą mokytis, būti spengimo ausyse priežastimi. Palyginti su kitomis aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.

Europos Parlamentas ir Taryba siekia, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. Europoje būtų reikšmingai, iki beveik PSO rekomenduojamo lygio sumažinta akustinė tarša. Tam būtina įgyvendinti atnaujintą ES triukšmo politiką, suderintą su naujausiomis mokslo žiniomis, imtis priemonių triukšmui mažinti jo susidarymo šaltinyje, projektuojant miestus naudoti naujoves.

Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje numatyta, kad gyventojų, teigiančių, jog jie kenčia nuo triukšmo, dalis iki 2025 m. turi mažėti po 5 proc. nuo 2012 m. lygio. Seime svarstomas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projektas, kuris padės pagrindus efektyvesniam triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimui. Seimui pritarus projekte siūlomiems pakeitimams, bus iš esmės peržiūrėti visi esami triukšmo valdymo srities teisės aktai bei parengti nauji įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, kurie turės nustatyti triukšmo prevencijos priemonių taikymo ir įrengimo reikalavimus, statybos darbų keliamo triukšmo kontrolės vykdymo tvarką. Projekte taip pat numatytos ir kitos teisinio reguliavimo tobulinimo priemonės, kurios padės efektyviau spręsti padidinto triukšmo gyvenamojoje aplinkoje problemas.

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Globalioje ataskaitoje apie diabetą pateikiama apžvalga apie diabeto situaciją Lietuvoje

 

Nauji Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo diabeto ir padidintos gliukozės koncentracijos kraujyje miršta apie 800 30-69 metų amžiaus gyventojų, o virš 70 metų amžiaus grupėje -  iki 1900 gyventojų. Pagal šalies duomenis pirmojoje PSO Globalioje ataskaitoje apie diabetą, Lietuvoje mirtys nuo diabeto sudaro apie 1% visų mirčių. Bendras diabeto paplitimas šalyje yra 9,7%, o tokių diabeto rizikos veiksnių kaip viršsvoris, nutukimas ir fizinis neaktyvumas, atitinkamai 62,8%, 27,5% ir 20,2%.

Nors šalies duomenys parodo diabeto epidemijos rimtumą, ataskaitoje pateikiami ir veiksmai, kurių imtasi Lietuvoje, siekiant suvaldyti šią problemą. Lietuvoje yra taikomi mokslo įrodymais pagrįsti diabeto valdymo standartai, protokolai ir rekomendacijos, įgyvendinamos priemonės diabeto, viršsvorio ir nutukimo bei fizinio aktyvumo skatinimo srityse. Be to, pažymima, kad Lietuvoje yra prieinami diabeto gydymui reikalingi vaistai, bazinės technologijos ir procedūros.

Naujos Globalios ataskaitos apie diabetą pasirodymas sutampa su Pasauline sveikatos diena, kuri skirta diabeto suvaldymui – ligai kuri pagal PSO prognozes iki 2030 m. taps septinta pagrindine mirties priežastimi. Ataskaitoje pateikiama diabeto sukeliama našta ir pasekmės bei kviečiama tobulinti stebėseną ir priežiūrą, stiprinti prevenciją ir efektyviau valdyti ligą. PSO Europos regione 64 milijonai gyventojų gyvena su diabetu, o liga kasmet pasiglemžia dešimtis tūkstančių gyvybių. 

"PSO Europos regionas negali tapti namais didžiausiam pasaulyje diabeto paplitimui, tačiau kai kuriose regiono šalyse paplitimas siekia iki 14%”, - sako Dr Zsuzsanna Jakab, PSO Europos regiono direktorė Pasaulinės sveikatos dienos proga. "Regiono šalys patiria didžiulę diabeto naštą, o jų sveikatos sistemoms kartais sunku sukontroliuoti ligą ir valdyti jos komplikacijas.  Diabetas ir toliau plis, jei visos valdžios institucijos ir visa visuomenė nesiims pastangų ją sustabdyti."

Global report on diabetes.

 

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė (Working group on Health in climate change – HIC)

 

Pasaulio sveikatos organizacijos Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė (Working group on Health in climate change – HIC) yra oficiali Aplinkos ir sveikatos proceso dalyvė. Lietuva yra aktyvi HIC darbo grupės narė. Kontaktinio asmens funkcijas Lietuvoje atlieka Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

HIC darbo grupės pastangomis, remiant klimato kaitos ir sveikatos įsipareigojimų vykdymą, pasiekta: iki 2015 m, 32 šalys narės yra analizavusios savo šalies pažeidžiamumą dėl su klimato kaita susijusios rizikos sveikatai. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė.

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Dėl Zika infekcijos PSO paskelbė tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją

 

PSO taikomoji programa (mobilioji aplikacija) Zika virusinės infekcijos klausimais - WHO Zika App.

iOS versija, Android versija.

2016 m. vasario 1 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Komitetas ekstremaliųjų situacijų klausimais (toliau – Komitetas) pripažino, kad epidemiologinė situacija dėl Zika viruso plitimo kelia tarptautinį susirūpinimą ir grėsmę visuomenės sveikatai tarptautiniu mastu. Todėl skelbiama tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija.

Zikos virusinė infekcija – tai Aedes (Aedes aegypti, Aedes albopictus) uodų platinama virusinė liga. Komiteto išplatintame pranešime teigiama, kad ryšys tarp Zika virusinės infekcijos nėštumo metu ir naujagimių mikrocefalijų yra stipriai tikėtinas, tačiau dar nėra moksliškai įrodytas. Buvo akcentuotos įvairios su Zika virusinės infekcijos valdymu susijusios problemos: vakcinos nebuvimas, greitų diagnostinių testų trūkumas, uodų paplitimo klausimai.

Koordinuotas tarptautinis atsakas reikalingas, siekiant pagerinti Zika virusinės infekcijos epidemiologinę priežiūrą, infekcijos atvejų, vaisiaus vystymosi anomalijų, neurologinių komplikacijų nustatymą ir aptikimą, stiprinti uodų populiacijos kontrolę, pagreitinti diagnostinių testų ir vakcinų, ypač rizikos grupėms, sukūrimą. PSO nerekomenduoja prekybos ir kelionių apribojimų į viruso paveiktas šalis. Šiuo momentu pagrindinės profilaktikos priemonės yra uodų populiacijos kontrolė ir apsauga nuo uodų įgėlimų, ypač nėščiosioms.

 

Atsižvelgdama į Zikos virusinės infekcijos situaciją, tarptautinių organizacijų rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja:

  • Nėščiosioms atidėti keliones į Zikos viruso plitimo paveiktas šalis.
  • Visiems asmenims, vykstantiems į šalis, kur plinta Zikos virusas:

– naudoti asmens apsaugos priemones, skirtas apsaugai nuo uodų įkandimų patalpose ir lauke, ypač nuo saulės patekėjimo iki saulės laidos, kadangi tuo metu uodai yra aktyviausi;

– naudoti repelentus ir laikytis ant produkto pakuotės nurodytų instrukcijų;

– vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, ypač didžiausio uodų aktyvumo metu. Aedes uodai aktyvūs ir dienos metu, tačiau jų aktyvumas didžiausias anksti ryte ir vėlai vakare;

– miegoti ir ilsėtis nuo uodų apsaugotose ar kondicionuojamose patalpose, kitu atveju naudoti tinklelius nuo uodų, net dienos metu.

  • Keliautojams, kuriems grįžus iš paveiktos teritorijos per tris savaites pasireiškia Zikos virusinės infekcijos simptomai, patariama kreiptis į savo gydymo įstaigą ir informuoti gydytojus apie kelionę.
  • Nėščios moterys po apsilankymo teritorijose, kuriose plinta Zikos virusas, turėtų informuoti savo gydytoją apie kelionę, kad gydytojas įvertintų galimą riziką ir prireikus stebėtų.
 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Pasaulio sveikatos organizacija pristatė trečiąją saugaus eismo keliuose ataskaitą

 

Pasaulyje kelių eismo įvykiuose kasmet žūsta apie 1,3 mln. žmonių ir apie 20–50 mln. patiria sužalojimus. 2014 m. Lietuvos keliuose žuvo 265 eismo dalyviai ir 3889 žmonės buvo sužeisti. Palyginti su 2013 m., eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius Lietuvos keliuose sumažėjo atitinkamai 1,95 proc. ir 2,94 proc., tačiau, nepaisant visų pastangų, 2014 m. 3,52 proc. padidėjo žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu 2011–2020 m. oficialiai buvo paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Saugaus eismo dekada (toliau – Dekada). Dekados tikslas yra stabilizuoti ir sumažinti mirčių keliuose skaičių iki 2020 m. Tikslui pasiekti buvo parengtas visuotinis veiksmų planas, kuriame yra apibrėžtos būtinos priemonės, kurių reikia imtis, norint užtikrinti saugą keliuose.

Dekados veiksmų plano vykdymo progresą stebi PSO, rengdama Pasaulio kelių eismo saugos ataskaitas. 2015 m. spalio mėn. PSO pristatė trečiąją ataskaitą, kurioje apibendrinti 3 pirmųjų Dekados metų duomenys. Išanalizavus informaciją iš 180 šalių nustatyta, kad mirčių keliuose skaičius nuo 2007 m. stabilizavosi ir siekia apie 1,25 mln. atvejų per metus. Įvertinus 4 proc. populiacijos prieaugį ir 16 proc. transporto priemonių skaičiaus padidėjimą yra daroma išvada, kad prevencinė traumų keliuose veikla išsaugojo tūkstančius gyvybių. Apie 90 proc. visų mirčių keliuose įvyksta žemo ir vidutinio ekonominio lygio valstybėse (daugiausia Afrikoje), nors jose eksploatuojama tik pusė visų pasaulio transporto priemonių. Beveik 50 proc. mirčių pasaulyje įvyksta tarp mažiausiai apsaugotų eismo dalyvių – motociklininkų (23 proc.), pėsčiųjų (22 proc.) ir dviratininkų (4 proc.). O Europos regione pusę žuvusiųjų sudarė automobilių vairuotojai ir keleiviai, 26 proc. – pėstieji. Ataskaitoje nurodoma, kad viena geriausių eismo įvykių, sužalojimų ir mirčių prevencijos priemonių yra kelių eismo saugos įstatymai, kurie reglamentuoja 5 svarbiausius rizikos faktorius: saugos diržų naudojimo, vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, greičio ribojimo, motociklininkų šalmų dėvėjimo ir vaikų apsaugos įrenginių. 

Greičio kontrolė. Vidutinis pasaulio kelių eismo greitis nuolat didėja, o kartu didėja ir avarijų tikimybė bei pasekmių mastas. Suaugęs pėsčiasis, partrenktas automobilio, važiuojančio mažesniu nei 50 km/h greičiu, turi apie 20 proc. tikimybę žūti, o partrenktas automobilio, važiuojančio 80 km/h greičiu – jau beveik 60 proc. 

Vairavimo apsvaigus nuo alkoholio prevencija. Įstatymai, draudžiantys sėsti už vairo patyrusiems vairuotojams, kurių kraujyje yra daugiau kaip 0,05 g/dl alkoholio, ir vairuotojams, neturintiems 2 m. stažo, kurių kraujyje yra 0,02 g/dl ar daugiau alkoholio, sumažina avarijų, o tuo pačiu traumų ir mirčių keliuose tikimybę. Tokie įstatymai galioja tik 34 pasaulio valstybėse, iš kurių 21 – Europos regione. 

Šalmų naudojimas. Teisingas kokybiško motociklininko šalmo naudojimas gali sumažinti mirties riziką 40 proc., o sunkaus galvos sužalojimo riziką – 70 proc. Šalmų naudojimo taisyklės turi galioti visiems dviračių motorizuotų transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams, bet tokie įstatymai galioja tik 44 valstybėse, o griežčiausi reikalavimai taikomi turtingiausiose Europos valstybėse.

Saugos diržų naudojimas. Saugos diržų naudojimas sumažina mirties riziką 45–50 proc. asmenims, sėdintiems priekinėse sėdynėse, ir 25 proc. – sėdintiems galinėse sėdynėse. Įstatymai, įpareigojantys visus keleivius užsisegti saugos diržus, galioja 105 valstybėse ir apima 67 proc. populiacijos.

Saugus vaikų vežimas transporto priemonėse. Vaikai ir kūdikiai transporto priemonėse turi būti vežami automobilinėse vaikų kėdutėse, naudojant saugos diržus, atsižvelgiant į amžių, ūgį ir svorį, o vyresni vaikai priekinėje sėdynėje vežami atsižvelgiant į amžių ar ūgį. Tokie įstatymai galioja tik 53 valstybėse, apimančiose 17 proc. populiacijos. Nors vaikų kėdučių įteisinimas yra labai svarbus, jis yra sunkiai įgyvendinamas net turtingose valstybėse dėl šių įrenginių kainos. 

Kelių eismo saugumo reglamentavimo srityje buvo padaryta ženkli pažanga, tačiau šių pokyčių greitis yra per lėtas siekiant įgyvendinti ambicingą Darnaus vystymo tikslą – iki 2020 m. perpus sumažinti mirčių ir sužalojimų kelių eismo įvykiuose visame pasaulyje. Diegiant PSO rekomenduojamas priemones galima išsaugoti milijonus gyvybių visame pasaulyje.

http://www.who.int/violence_injury_prevention/road_safety_status/2015/en/