Spausdinti

PSO informacija

image_thumb1.jpg (226x169, 128x45) whosis.jpg (170x260, 170x56) euros.jpg (250x170, 250x48)

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė (Working group on Health in climate change – HIC)

 

Pasaulio sveikatos organizacijos Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė (Working group on Health in climate change – HIC) yra oficiali Aplinkos ir sveikatos proceso dalyvė. Lietuva yra aktyvi HIC darbo grupės narė. Kontaktinio asmens funkcijas Lietuvoje atlieka Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

HIC darbo grupės pastangomis, remiant klimato kaitos ir sveikatos įsipareigojimų vykdymą, pasiekta: iki 2015 m, 32 šalys narės yra analizavusios savo šalies pažeidžiamumą dėl su klimato kaita susijusios rizikos sveikatai. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė.

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Dėl Zika infekcijos PSO paskelbė tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją

 

2016 m. vasario 1 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Komitetas ekstremaliųjų situacijų klausimais (toliau – Komitetas) pripažino, kad epidemiologinė situacija dėl Zika viruso plitimo kelia tarptautinį susirūpinimą ir grėsmę visuomenės sveikatai tarptautiniu mastu. Todėl skelbiama tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija.

Komiteto išplatintame pranešime teigiama, kad ryšys tarp Zika virusinės infekcijos nėštumo metu ir naujagimių mikrocefalijų yra stipriai tikėtinas, tačiau dar nėra moksliškai įrodytas. Buvo akcentuotos įvairios su Zika virusinės infekcijos valdymu susijusios problemos: vakcinos nebuvimas, greitų diagnostinių testų trūkumas, uodų paplitimo klausimai.

Koordinuotas tarptautinis atsakas reikalingas, siekiant pagerinti Zika virusinės infekcijos epidemiologinę priežiūrą, infekcijos atvejų, vaisiaus vystymosi anomalijų, neurologinių komplikacijų nustatymą ir aptikimą, stiprinti uodų populiacijos kontrolę, pagreitinti diagnostinių testų ir vakcinų, ypač rizikos grupėms, sukūrimą. PSO nerekomenduoja prekybos ir kelionių apribojimų į viruso paveiktas šalis. Šiuo momentu pagrindinės profilaktikos priemonės yra uodų populiacijos kontrolė ir apsauga nuo uodų įgėlimų, ypač nėščiosioms.

 
 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Pasaulio sveikatos organizacija pristatė trečiąją saugaus eismo keliuose ataskaitą

 

Pasaulyje kelių eismo įvykiuose kasmet žūsta apie 1,3 mln. žmonių ir apie 20–50 mln. patiria sužalojimus. 2014 m. Lietuvos keliuose žuvo 265 eismo dalyviai ir 3889 žmonės buvo sužeisti. Palyginti su 2013 m., eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius Lietuvos keliuose sumažėjo atitinkamai 1,95 proc. ir 2,94 proc., tačiau, nepaisant visų pastangų, 2014 m. 3,52 proc. padidėjo žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu 2011–2020 m. oficialiai buvo paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Saugaus eismo dekada (toliau – Dekada). Dekados tikslas yra stabilizuoti ir sumažinti mirčių keliuose skaičių iki 2020 m. Tikslui pasiekti buvo parengtas visuotinis veiksmų planas, kuriame yra apibrėžtos būtinos priemonės, kurių reikia imtis, norint užtikrinti saugą keliuose.

Dekados veiksmų plano vykdymo progresą stebi PSO, rengdama Pasaulio kelių eismo saugos ataskaitas. 2015 m. spalio mėn. PSO pristatė trečiąją ataskaitą, kurioje apibendrinti 3 pirmųjų Dekados metų duomenys. Išanalizavus informaciją iš 180 šalių nustatyta, kad mirčių keliuose skaičius nuo 2007 m. stabilizavosi ir siekia apie 1,25 mln. atvejų per metus. Įvertinus 4 proc. populiacijos prieaugį ir 16 proc. transporto priemonių skaičiaus padidėjimą yra daroma išvada, kad prevencinė traumų keliuose veikla išsaugojo tūkstančius gyvybių. Apie 90 proc. visų mirčių keliuose įvyksta žemo ir vidutinio ekonominio lygio valstybėse (daugiausia Afrikoje), nors jose eksploatuojama tik pusė visų pasaulio transporto priemonių. Beveik 50 proc. mirčių pasaulyje įvyksta tarp mažiausiai apsaugotų eismo dalyvių – motociklininkų (23 proc.), pėsčiųjų (22 proc.) ir dviratininkų (4 proc.). O Europos regione pusę žuvusiųjų sudarė automobilių vairuotojai ir keleiviai, 26 proc. – pėstieji. Ataskaitoje nurodoma, kad viena geriausių eismo įvykių, sužalojimų ir mirčių prevencijos priemonių yra kelių eismo saugos įstatymai, kurie reglamentuoja 5 svarbiausius rizikos faktorius: saugos diržų naudojimo, vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, greičio ribojimo, motociklininkų šalmų dėvėjimo ir vaikų apsaugos įrenginių. 

Greičio kontrolė. Vidutinis pasaulio kelių eismo greitis nuolat didėja, o kartu didėja ir avarijų tikimybė bei pasekmių mastas. Suaugęs pėsčiasis, partrenktas automobilio, važiuojančio mažesniu nei 50 km/h greičiu, turi apie 20 proc. tikimybę žūti, o partrenktas automobilio, važiuojančio 80 km/h greičiu – jau beveik 60 proc. 

Vairavimo apsvaigus nuo alkoholio prevencija. Įstatymai, draudžiantys sėsti už vairo patyrusiems vairuotojams, kurių kraujyje yra daugiau kaip 0,05 g/dl alkoholio, ir vairuotojams, neturintiems 2 m. stažo, kurių kraujyje yra 0,02 g/dl ar daugiau alkoholio, sumažina avarijų, o tuo pačiu traumų ir mirčių keliuose tikimybę. Tokie įstatymai galioja tik 34 pasaulio valstybėse, iš kurių 21 – Europos regione. 

Šalmų naudojimas. Teisingas kokybiško motociklininko šalmo naudojimas gali sumažinti mirties riziką 40 proc., o sunkaus galvos sužalojimo riziką – 70 proc. Šalmų naudojimo taisyklės turi galioti visiems dviračių motorizuotų transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams, bet tokie įstatymai galioja tik 44 valstybėse, o griežčiausi reikalavimai taikomi turtingiausiose Europos valstybėse.

Saugos diržų naudojimas. Saugos diržų naudojimas sumažina mirties riziką 45–50 proc. asmenims, sėdintiems priekinėse sėdynėse, ir 25 proc. – sėdintiems galinėse sėdynėse. Įstatymai, įpareigojantys visus keleivius užsisegti saugos diržus, galioja 105 valstybėse ir apima 67 proc. populiacijos.

Saugus vaikų vežimas transporto priemonėse. Vaikai ir kūdikiai transporto priemonėse turi būti vežami automobilinėse vaikų kėdutėse, naudojant saugos diržus, atsižvelgiant į amžių, ūgį ir svorį, o vyresni vaikai priekinėje sėdynėje vežami atsižvelgiant į amžių ar ūgį. Tokie įstatymai galioja tik 53 valstybėse, apimančiose 17 proc. populiacijos. Nors vaikų kėdučių įteisinimas yra labai svarbus, jis yra sunkiai įgyvendinamas net turtingose valstybėse dėl šių įrenginių kainos. 

Kelių eismo saugumo reglamentavimo srityje buvo padaryta ženkli pažanga, tačiau šių pokyčių greitis yra per lėtas siekiant įgyvendinti ambicingą Darnaus vystymo tikslą – iki 2020 m. perpus sumažinti mirčių ir sužalojimų kelių eismo įvykiuose visame pasaulyje. Diegiant PSO rekomenduojamas priemones galima išsaugoti milijonus gyvybių visame pasaulyje.

http://www.who.int/violence_injury_prevention/road_safety_status/2015/en/

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės vadovaujama delegacija dalyvauja PSO Europos ministrų konferencijoje

 

Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės vadovaujama delegacija spalio 21-22 d. dalyvauja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos ministrų konferencijoje „Požiūris į gyvenimą programos „Sveikata 2020“ kontekste: veikime anksti, veikime laiku, veikime kartu“, vykstančioje Minske (Baltarusija). Konferencijos dalyviai ketina parengti Minsko deklaraciją, kuri padėtų užtikrinti efektyvesnį programos „Sveikata 2020“ įgyvendinimą.

Ministrė R. Šalaševičiūtė ketina dalyvauti ministrų diskusijoje ir skaityti pranešimą tema „Šalių pavyzdžiai įgyvendinant visų gyvenimo etapų svarbos principą iki pastojimo bei nėštumo metu“. Pranešime bus pateikti geriausios praktikos pavyzdžiai, užtikrinant sveiką aplinką būsimiems tėvams, kitos aktualijos. Taip pat ministrė dalyvaus svarstymuose, kaip galima būtų geriau įgyvendinti Konferencijos rezultatų dokumente suformuluotus prioritetus. Šalių atstovai aptars gyvenimo būdo pasirinkimo vaidmenį, užtikrinant sveikatą ir gerovę, ketinama parengti Konferencijos rezultatų dokumentą (Minsko deklaraciją), kuriuo remiantis bus galima pritaikyti žinias bei tyrimų rezultatus iš įvairių sričių – aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinių mokslų, genetikos ir medicinos, viešojo administravimo bei politikos formavimo.

 

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Sveikatos apsaugos ministrė su delegacija lankėsi Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN)

 
cern_logo.jpg (thumb, 100x97)

Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė su delegacija lankėsi Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) – didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoj, kurioje atliekami branduoliniai tyrimai taikomi medicinos srityje.

CERN generalinis direktorius prof. Rolf Dieter Hauer susitikimo metu pristatė CERN organizacijos istoriją, tyrimų evoliuciją branduolinės fizikos srityje. Sveikatos apsaugos ministrės vizito proga didžiausias CERN atstovų dėmesys buvo sutelktas į organizacijoje atliekamų mokslinių tyrimų taikymą medicinos srityje, o ypač diagnostikos bei gydymo tikslams. Specialiai ministrei buvo pristatytos hadronų terapijos galimybės. Prof. R. D. Hauer atkreipė ministrė R. Šalaševičiūtės dėmesį, kad šių technologijų taikymas medicinoje leidžia žymiai tiksliau diagnozuoti bei gydymo tikslais sukoncentruoti protonų srautą taip, jog nebūtų pažeisti sveiki paciento audiniai.

Ministrės vizito CERN metu susitikimuose kartu su ministre dalyvavo ir jaunosios kartos medicinos atstovai, dirbantys branduolinės medicinos srityje Vilniaus bei Kauno universiteto ligoninėse. CERN atstovai ministrę R. Šalaševičiūtę supažindino su galimybėmis Lietuvos medikams dalyvauti įvairiuose CERN vykdomuose projektuose.