Spausdinti

PSO informacija

image_thumb1.jpg (226x169, 128x45) whosis.jpg (170x260, 170x56) euros.jpg (250x170, 250x48)

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

 

Psichikos sveikatos klausimai svarstomi PSO Europos regiono sesijoje

 

 

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė rugsėjo 11-12 d. atstovauja Lietuvai PSO Europos regiono komiteto 67-oje sesijoje Budapešte. Pasisakymuose viceministrė akcentavo nepakankamą dėmesį psichikos sveikatai ir vis dar primetamą stigmą pacientams, pažymėjo, kad užsibrėžtų sveikatos tikslų pasiekimui būtinas tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas.

Šiais metais 67-ojoje PSO Europos regiono sesijoje valstybės narės priims sprendimus dėl Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030-ųjų metų įgyvendinimo gairių,  6-osios Aplinkos ir Sveikatos ministrų konferencijos rezultatų, Sveikatos sektoriaus darbuotojų, valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimo, siekiant pagerinti vaistų prieinamumą, Tarptautinių sveikatos taisyklių įgyvendinimo ir kt. Taip pat vyks nominacijos į PSO Vykdomąją Tarybą bei rinkimai į PSO Europos regiono komiteto Nuolatinį komitetą.

PSO Europos regiono komiteto sesija yra kasmetinis renginys, kuriame PSO Europos regiono valstybės priima svarbiausius regiono sveikatos dokumentus ir rezoliucijas bendram atsakui į sveikatos iššūkius PSO Europos regiono komiteto 67-ojoje sesijoje dalyvauja 53 PSO Europos regiono šalių narių aukšto lygio delegacijos.

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dalyvavo 70-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje

 

Gegužės 22−23 d. sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dalyvavo 70-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje,  Ženevoje, Šveicarijos Konfederacijoje. Susirinkusios valstybės narės dėmesį skyrė reikšmingiausioms pasaulio sveikatos politikos aktualijoms: ekstremalių situacijų valdymui, prieinamumo prie vaistų ir vakcinų didinimui, atsakui į užkrečiamųjų ir lėtinių neinfekcinių ligų keliamus iššūkius. Taip pat buvo svarstomi sveikatos užtikrinimo viso gyvenimo laikotarpiu, antimikrobinio atsparumo, vaikų nutukimo, sergamumo vėžiu bei kt. klausimai.   

Pasaulio sveikatos asamblėja – aukščiausią sprendžiamąjį balsą turintis kasmetinis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) susirinkimas. Pagrindinė Asamblėjos veikla – bendrų politinių PSO veiklos krypčių nustatymas. Plenarinėje sesijoje Lietuvos sveikatos pasaugos ministras Aurelijus Veryga pasisakė tema „Sveikatos sistemų stiprinimas Darnaus vystymosi darbotvarkėje“.

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

 

Politinio dialogo darbotvarkėje – vaikų apsaugos nuo smurto klausimai

 

 

2017 m. balandžio 28 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuru parengė aukšto lygmens politinį dialogą: „Dirbkime kartu stabdydami smurtą  prieš vaikus“. Politinio dialogo metu apžvelgta situacija Lietuvoje ir Europoje, identifikuotos netinkamo elgesio su vaikais prevencijos silpnosios vietos ir iššūkiai, aptarti bendri sprendimai bei rekomendacijos  tolimesniems veiksmams. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030 vienas iš tikslų - sustabdyti bet kokią prievartą, išnaudojimą, kankinimą ir visų rūšių smurtą prieš vaikus, o 2014 m. buvo vieningai priimtas Europos netinkamo elgesio su vaikais prevencijos veiksmų planas. Labai svarbi 2016 metų Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimto Pasaulinio veiksmų plano nuostata, pabrėžianti sveikatos sektoriaus bendradarbiavimo su kitais sektoriais svarbą, stabdant smurtą prieš moteris, mergaites ir vaikus. Lietuva yra iš tų šalių, kurios prisiėmė įsipareigojimus  ir pasiekė pažangos smurto prevencijos srityje.  Dialoge dalyvavo tarptautiniai ekspertai prof. Jane Barlow (Oksfordo universitetas), dr. Dinesh Sethi (Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras). Ekspertai  diskusijose pristatė geriausią  Europos valstybių patirtį, stabdant smurtą prieš vaikus. 

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

LSMU Slaugos fakultetas tapo PSO bendradarbiaujančiu centru

 

LSMU Slaugos fakultetas tapo PSO bendradarbiaujančiu centru Slaugos srityje. Tokia teisė suteikiama 4-iems metams. 2015 m. rudenį Vilniuje vykusioje PSO asamblėjoje buvo patvirtintos „Strateginės slaugytojų ir akušerių vaidmens stiprinimo Europos regione kryptys, siekiant „Sveikata 2020“ tikslų”. Jų įgyvendinimas tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu ir yra vienas iš PSO bendradarbiaujančio centro tikslų. PSO pavedimu LSMU Slaugos fakulteto specialistai talkins įgyvendinant PSO strategiją Europos regiono šalyse. LSMU Slaugos fakulteto atstovai vyks į paskirtas šalis ir perduos savo žinias bei įgytą patirtį.
 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

J. Požėla: pasaulio darnus vystymasis neįmanomas be sveikatos sistemos pažangos

 

„Pasaulio darnus vystymasis neįmanomas be sveikatos sistemos pažangos“ – Ženevoje (Šveicarija) vykstančioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje (toliau – Asamblėja) kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. Pasak jo, šiandien Lietuva, kaip ir daugelis pasaulio šalių, susiduria su tokiomis nacionalinėmis problemomis kaip nesveika gyvensena, mažas fizinis aktyvumas, gyventojų senėjimas. „Tarp šių problemų, Lietuva gali pasidžiaugti ir gerais rezultatais įveikiant kitus iššūkius. Pavyzdžiui, per dešimtmetį žymiai pagerėjo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių asmens sveikatos priežiūros stiprinimo, stebėsenos paslaugos Lietuvoje, tai leido ženkliai sumažinti jų mirtingumą.  Tačiau vis dar sunkiai valdomas tuberkuliozės, ypač vaistams atsparios, plitimas“, – sakė J. Požela.

Ministras pritarė, kad šalys, norėdamos sėkmingai įgyvendinti darnaus vystymosi darbotvarkę, turi sukurti veiksmingą sveikatos sistemos valdymo mechanizmą ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, didinti sveikatos paslaugų prieinamumą, ligų prevenciją, didesnį dėmesį skirti regionams.

Šių metų Asamblėjos plenarinės sesijos diskusijos pagrindinė tema – „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų.“ Posėdžiuose pasaulio sveikatos apsaugos politikai aptarinėja sveikatos stiprinimą viso gyvenimo laikotarpiu, PSO reformos įgyvendinimo apžvalgą, užkrečiamąsias ligas (ŽIV, virusinį hepatitą, globalų vakcinacijos planą ir kt.), lėtines neinfekcines ligas (motinų, kūdikių ir vaikų mitybą, vaikų nutukimą ir kt.). Taip pat svarstomos sveikatos sąlygos okupuotoje Palestinos teritorijoje, sveikatos sistemos, PSO valdymo, finansavimo ir veiklos klausimai, tokie kaip: biudžeto paskirstymas, finansavimas ir administravimas, auditas, valdymas ir teisiniai klausimai.

Asamblėja – tai kasmetinis 194-ių PSO valstybių narių susitikimas. Darnus vystymasis – ekonomikoje, sociologijoje, aplinkotyroje, politologijoje vartojama sąvoka, apimanti visumą metodų, kuriais siekiama užtikrinti vystymąsi, tenkinantį žmonių gerovę dabartyje nesumažinant žmonių gerovės galimybių ateityje.

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Triukšmas kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai

 

Balandžio 27 d. pasaulyje jau 21-ą kartą bus minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena. Ji skirta skatinti gyventojų susirūpinimą ilgalaikio triukšmo poveikio žala visuomenės sveikatai. Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamus iššūkius, kurti tylesnių namų, tylesnių mokyklų ir tylesnio poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą sau ir savo vaikams.

Klausos pažeidimo rizika aktuali triukšmingose darbo vietose dirbantiems žmonėms arba nelaimingų atsitikimų atvejais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų ir paauglių klausos sutrikimams, ypač išpopuliarėjus patogiems asmeniniams muzikos klausymosi įrenginiams (ausinukams). Pagal Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2013 m. paskelbtą ataskaitą „ENNAH – Triukšmo ir sveikatos Europos tinklas. Galutinė ataskaita“, dėl pramoginės veiklos keliamo triukšmo poveikio apie 17-ai proc. paauglių yra susilpnėjusi klausa, 5–10 proc. jaunų muzikos klausytojų dėl penkerius ar daugiau metų trunkančio triukšmo poveikio rizikuoja prarasti klausą. Tai gali atsitikti visiems, kas ilgiau nei vieną valandą per dieną klausosi garsios muzikos

Triukšmas žmonių sveikatą veikia ne tik tiesiogiai, pavyzdžiui, pažeisdamas klausą, bet ir netiesiogiai – dirgindamas ar trikdydamas miegą. Netiesioginis triukšmo poveikis siejamas su ilgalaike transporto eismo ar pramonine veikla šalia gyvenamosios aplinkos. Aukšto lygio ilgalaikis triukšmas aplinkoje gali neigiamai veikti žmonių darbingumą ir sukelti sveikatos sutrikimus.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovų teigimu, triukšmas yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir veiksnys, keliantis vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai. Viename naujausių aplinkos triukšmo valdymui skirtų PSO Europos regiono biuro 2011 m. išleistų leidinių „Aplinkos triukšmo ligų našta. Prarastų sveikų gyvenimo metų kiekybinis įvertinimas Europoje skelbiama, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų. Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmonių miegą, bet gali sukelti širdies priepuolius, susilpninti gebėjimą mokytis, būti spengimo ausyse priežastimi. Palyginti su kitomis aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.

Europos Parlamentas ir Taryba siekia, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. Europoje būtų reikšmingai, iki beveik PSO rekomenduojamo lygio sumažinta akustinė tarša. Tam būtina įgyvendinti atnaujintą ES triukšmo politiką, suderintą su naujausiomis mokslo žiniomis, imtis priemonių triukšmui mažinti jo susidarymo šaltinyje, projektuojant miestus naudoti naujoves.

Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje numatyta, kad gyventojų, teigiančių, jog jie kenčia nuo triukšmo, dalis iki 2025 m. turi mažėti po 5 proc. nuo 2012 m. lygio. Seime svarstomas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projektas, kuris padės pagrindus efektyvesniam triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimui. Seimui pritarus projekte siūlomiems pakeitimams, bus iš esmės peržiūrėti visi esami triukšmo valdymo srities teisės aktai bei parengti nauji įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, kurie turės nustatyti triukšmo prevencijos priemonių taikymo ir įrengimo reikalavimus, statybos darbų keliamo triukšmo kontrolės vykdymo tvarką. Projekte taip pat numatytos ir kitos teisinio reguliavimo tobulinimo priemonės, kurios padės efektyviau spręsti padidinto triukšmo gyvenamojoje aplinkoje problemas.

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Globalioje ataskaitoje apie diabetą pateikiama apžvalga apie diabeto situaciją Lietuvoje

 

Nauji Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo diabeto ir padidintos gliukozės koncentracijos kraujyje miršta apie 800 30-69 metų amžiaus gyventojų, o virš 70 metų amžiaus grupėje -  iki 1900 gyventojų. Pagal šalies duomenis pirmojoje PSO Globalioje ataskaitoje apie diabetą, Lietuvoje mirtys nuo diabeto sudaro apie 1% visų mirčių. Bendras diabeto paplitimas šalyje yra 9,7%, o tokių diabeto rizikos veiksnių kaip viršsvoris, nutukimas ir fizinis neaktyvumas, atitinkamai 62,8%, 27,5% ir 20,2%.

Nors šalies duomenys parodo diabeto epidemijos rimtumą, ataskaitoje pateikiami ir veiksmai, kurių imtasi Lietuvoje, siekiant suvaldyti šią problemą. Lietuvoje yra taikomi mokslo įrodymais pagrįsti diabeto valdymo standartai, protokolai ir rekomendacijos, įgyvendinamos priemonės diabeto, viršsvorio ir nutukimo bei fizinio aktyvumo skatinimo srityse. Be to, pažymima, kad Lietuvoje yra prieinami diabeto gydymui reikalingi vaistai, bazinės technologijos ir procedūros.

Naujos Globalios ataskaitos apie diabetą pasirodymas sutampa su Pasauline sveikatos diena, kuri skirta diabeto suvaldymui – ligai kuri pagal PSO prognozes iki 2030 m. taps septinta pagrindine mirties priežastimi. Ataskaitoje pateikiama diabeto sukeliama našta ir pasekmės bei kviečiama tobulinti stebėseną ir priežiūrą, stiprinti prevenciją ir efektyviau valdyti ligą. PSO Europos regione 64 milijonai gyventojų gyvena su diabetu, o liga kasmet pasiglemžia dešimtis tūkstančių gyvybių. 

"PSO Europos regionas negali tapti namais didžiausiam pasaulyje diabeto paplitimui, tačiau kai kuriose regiono šalyse paplitimas siekia iki 14%”, - sako Dr Zsuzsanna Jakab, PSO Europos regiono direktorė Pasaulinės sveikatos dienos proga. "Regiono šalys patiria didžiulę diabeto naštą, o jų sveikatos sistemoms kartais sunku sukontroliuoti ligą ir valdyti jos komplikacijas.  Diabetas ir toliau plis, jei visos valdžios institucijos ir visa visuomenė nesiims pastangų ją sustabdyti."

Global report on diabetes.

 

 

miau- psopso.jpg (zoomed, 120x52)

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė (Working group on Health in climate change – HIC)

 

Pasaulio sveikatos organizacijos Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė (Working group on Health in climate change – HIC) yra oficiali Aplinkos ir sveikatos proceso dalyvė. Lietuva yra aktyvi HIC darbo grupės narė. Kontaktinio asmens funkcijas Lietuvoje atlieka Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

HIC darbo grupės pastangomis, remiant klimato kaitos ir sveikatos įsipareigojimų vykdymą, pasiekta: iki 2015 m, 32 šalys narės yra analizavusios savo šalies pažeidžiamumą dėl su klimato kaita susijusios rizikos sveikatai. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė.