Spausdinti

Universiteto simbolika

Parsisiųskite:

lsmuherbas.jpg (thumb, 86x100) 

LSMU herbas (ZIP, 9.58MB) ir logotipas (ZIP, 15.3MB)

maherbas.jpg (thumb, 88x100)

LSMU MA herbas (ZIP, 8.34MB) ir logotipas (ZIP, 11.2MB)

vaherbas.jpg (thumb, 85x100)

LSMU VA herbas (ZIP, 7.03MB) ir logotipas (ZIP, 10.2MB)

mamf.jpg (thumb, 100x99)

Fakultetų logotipai (ZIP, 7.01MB)

powerpoint_icon_png.png (thumb, 100x100)

LSMU prezentacija siuntimui

LSMU prezentacija demonstracijai

LSMU „OpenSans“ šriftas

 LSMU Gyvulininkystės instituto heraldika
 LSMU Neuromokslų instituto heraldika
LSMU Kardiologijos instituto heraldika
LSMU Endokrinologijos instituto heraldika
LSMU Medicinos fakulteto heraldika
LSMU Odontologijos fakulteto heraldika
LSMU Slaugos fakulteto heraldika
LSMU Farmacijos fakulteto heraldika
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto heraldika
LSMU Veterinarijos fakulteto heraldika

 

Istorijos fragmentai

1920 metus, kai Kaune prie Aukštųjų kursų buvo įsteigtas Medicinos skyrius, galima laikyti aukštojo medicinos mokslo pradžia. 1922 m. Medicinos skyrius peraugo į Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto) Medicinos fakultetą. 1950 m. tuometinis Kauno valstybinis universitetas reorganizuotas, be kitų, įkurtas savarankiškas Kauno medicinos institutas. Prasidėjus Atgimimui, Medicinos institutas 1989 m. tapo Kauno medicinos akademija, o 1998 m. - Kauno medicinos universitetu. Dar kitaip klostėsi aukštosios veterinarijos mokyklos istorija, apie kurios būtinumą pradėta kalbėti 1918 m. 1922 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto taryba nutarė atidarytas Veterinarijos skyrių, kuris 1929 m. dėllėšų stokos buvo uždarytas. Aukštieji veterinarijos mokslai atgijo, kai 1936 m. buvo įsteigta pusiau savarankiška Veterinarijos akademiją; jos studentai dalį medicinos paskaitų klausydavo Vytauto Didžiojo universitete. 1943 m. Veterinarijos akademija, kaip ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, buvo uždaryta, atkurta tik po Antrojo pasaulinio karo. Paskutinė reorganizacija įvyko 2010 m. Tuomet Lietuvos Respublikos Seimas nutarė Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją sujungti į vieną Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Buvęs Kauno medicinos universitetas ir buvusi Lietuvos veterinarijos akademija pavadinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos ir Veterinarijos akademijomis. Nė viena iš šių mokyklų pirmosios Lietuvos Respublikos laikais herbų neturėjo, jų negalėjo būti ir sovietmečiu. Pastaraisiais metais bene vienintelei Lietuvos veterinarijos akademija dailininkas Raimondas Miknevičius buvo sukūręs herbą, kurį Lietuvos heraldikos komisijos prie Respublikos Prezidento suderino 2006 m. kovo 23 d. Tuo tarpu Kauno medicinos universitetas naudojo tik herbą primenančią emblemą.

Aukštųjų mokyklų heraldikos ypatumai

Dauguma senųjų universitetų herbų išsirutuliojo iš iki tol naudotų antspaudų simbolių. Konstanco miestietis Ulrichas Richentalis bus bene pirmais kronikininkas užfiksavęs kelias dešimtis universitetų herbų, kuriuos turėjo į Konstanco bažnytinį susirinkimą (1414-1418) susirinkę universitetų pasiuntiniai. Bemaž visi sudaryti iš dviejų simbolių: regioninio (valstybės, miesto herbo) ir viduramžinės knygos, dažnai laikomos rankoje. Tuomet Londono universiteto herbe vaizduotas karališkasis keturių laukų skydas su besikartojančiais valdančios dinastijos herbais (trimis lelijomis ir trimis liūtais) ir į skydo širdį įdėta užversta knyga. Prahos universiteto herbe vaizduotas miesto herbas vartai ir virš jų lyg iš dangaus išlindusi ranka su knyga. Šiuolaikiniame Oksfordo universiteto herbe tarp trijų karūnų įdėta atversta knyga su devizu ant jos, Harvardo universiteto herbe trys atverstos knygos ir devizas: VE-RI-TAS. Iš mums artimesnių Krokuvos universitetas, kurio pasiuntiniai dalyvavo minėtame Konstanco suvažiavime, Richentalio kronikoje buvo reprezentuojamas Lenkijos ereliu (išliko iki šiol), XVI a. įkurto Vilniaus universiteto herbe vaizduotas raitelis, o raitelio skyde - jėzuitų monogramą, nes universitetas iki XVIII a. antrosios pusės priklausė šiam ordinui. Naujai kuriamuose Lietuvos universitetų herbuose stengiamasi įdėti senąjį mokslo simbolį senovinę knygą (atverstą, užverstą) bei parodyti jų buvimo vietą, o jei universitetas specializuotas, tai ir jo specifiką. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto herbe viršutiniame lauke vaizduojamas Klaipėdos miesto herbas, o apatiniame - užversta knyga. Vilniaus pedagoginio universiteto herbe - Vilniaus miesto herbo fragmentas, knyga ir specifinis šio universiteto simbolis varpelis.

Knyga - aukštos kultūros, išminties ir žinių simbolis, taip pat visuotinumo įvaizdis (daugelis pavienių lapų ir raidžių susiklosto į nuoseklią vienovę). Retkarčiais susiduriama su Pasaulio knygos (Liber Mundi) įvaizdžiu. Joje esą surašyti visi dėsniai; kurdamas pasaulį ja naudojosi net dieviškasis protas. Užversta knyga paprastai reiškia dar neįgyvendintas galimybes arba paslaptis. Vis dažniau naudojama atversta knyga simbolizuoja išsipildžiusias svajones ir apskritai universitetus, universitetinius miestus. Ji taip pat yra ir evangelistų atributas, o evangelistai neretai yra garsių universitetų globėjais.

Medicinos atributikoje naudojama gyvatė yra vienas iš seniausių simbolių žmonijos istorijoje. Jau šumerų gydymo ir požemio pasaulio dievas Ningicidas (Ningizzida) buvo lydimas raguotosios gyvatės. Panašus finikiečių dievas Ešmunas (Jasumunu), garbintas ir Kartaginoje, greičiausiai buvo graikų mitologijoje aprašyto mitinio gydytojų dievo ir globėjo Asklepijaus (lot. Aesculapius) prototipu. Jis paprastai vaizduotas su lazda, kurią apsivyniojusi gyvatė. Iš čia garsioji Eskulapijaus (Eskulapo) lazda, vėliau tapusi vaistininkų ir gydytojų profesijų atributu. Rytų kraštuose gyvatė laikyta atjaunėjimo (išsineria iš odos), amžinybės ir išminties simboliu. O išmokus paimti gyvatės nuodus ir juos pritaikyti gydymui, pavertė gyvatę pagrindiniu sveikatos simboliu. Antikoje dėl visų minėtų savybių prie šventyklų buvusios gyvatės laikytos šventais gyvūnais. Ankstyvaisiais viduramžiais, kai Europoje įsigalėjo krikščionybė, gyvatė pamažu virto blogio simboliu, nes ji asocijavosi su nuodais, klastingumu (gali netikėtai įkirsti). Atsirado daugybė prieštaringų aiškinimų, dviprasmybių. Vis dėlto Eskulapijaus lazda išliko ir pasiekė mūsų laikus, net buvo sukurta naujų vaizdavimo variantų. Pavyzdžiui, vaistininkai lazdos viršuje įtaisė taurę, iš kurios lyg geria gyvatė. Pasaulio sveikatos organizacija Eskulapijaus lazdą uždėjo ant stilizuoto laurų šakelėm papuošto žemės rutulio ir pan.

Pasaulio sveikatos organizacijos emblema

Iš čia ji bus atkeliavusi į senąją Kauno medicinos universiteto emblemą: skyde, kurio viršutiniai kraštai papuošti laurų šakelėmis, vaizduojama knyga, ant jos Eskulapijaus lazda, kuriuos dar juosia pasagos formos kaspinas su universiteto pavadinimu. Reorganizuojant medicinos įstaigas ir kuriant naujus herbus, Eskulapijaus lazdą su gyvate perėmė naujai įkurtas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ji liko ir universiteto, pervardyto Medicinos akademija, herbe.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto herbas ir vėliava

Šiais metais įkurtam universitetui sukurtas visai naujas herbas. Herbo skydas padalytas į tris laukus. Svarbiausiame pirmajame lauke, kadangi universitetas turi Lietuvos vardą, įdėtas gerai žinomas Lietuvos valstybės herbo raitelis, antrajame sidabriniame vaizduojamas pagrindinis medicinos ir senasis sveikatos simbolis - mėlyna Eskulapijaus lazda, apatiniame mėlyname lauke universitetą simbolizuoja atversta sidabrinė knyga su lotynišku devizu: SALUS PRO PATRIA (Sveikata Tėvynei). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto heraldika suderinta su Lietuvos heraldikos komisija 2010 m. rugsėjo 21 d. Heraldinis herbo ir vėliavos aprašymas. Perkirsto ir viršuje perskelto skydo pirmame raudoname lauke sidabrinis šarvuotas raitelis, laikantis virš galvos iškeltą kalaviją ir turintis prie kairiojo peties mėlyną skydą su auksiniu dvigubu kryžiumi; stilizuotos žirgo kamanos ir kiti aprangos fragmentai mėlyni. Antrame sidabriniame lauke mėlyna gyvatė apsivyniojusi tokios pat spalvos lazdą. Apačioje trečiame mėlyname lauke atversta sidabrinė knyga su joje įrašytu trijų eilučių lotynišku devizu: SALUS PRO PATRIA. Vėliava herbo spalvų, laisvieji kraštai apvesti auksine virvute, pločio ir ilgio santykis - 5:6.

LSMU Medicinos akademijos herbas ir vėliava

Medicinos akademijos, kaip ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, herbo skydas padalytas į tris laukus. Tik Akademijos pirmajame raudoname lauke vaizduojama sidabrinė tauro galva su auksiniu kryžiumi tarp ragų. Ji paimta pars pro toto (dalis visumos) principu iš Kauno miesto herbo ir aiškiai rodo, kad šios Akademijos istorija glaudžiai susijusi su Kaunu. Antrajame sidabriniame lauke, kaip ir Universiteto herbe, vaizduojamas pagrindinis medicinos simbolis - mėlyna Eskulapijaus lazda, apatiniame mėlyname lauke Akademiją simbolizuoja atversta sidabrinė knyga su lotynišku devizu: DOCENDO DISCIMUS (Mokydami mokomės). Būtina pažymėti, kad antrajame lauke pavaizduota Eskulapijaus lazda, iš dalies ir knyga, paimti iš senosios Kauno medicinos universiteto emblemos. Tik šiuo atveju pakeista gyvatės kryptis, knyga pasendinta ir ant jos įrašytas devizas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos heraldika suderinta su Lietuvos heraldikos komisija 2010 m. rugsėjo 21 d.

Heraldinis herbo ir vėliavos aprašymas. Perkirsto ir viršuje perskelto skydo pirmame raudoname lauke sidabrinė tauro galva su auksiniu lotynišku kryžiumi tarp ragų, antrame sidabriniame - mėlyna gyvatė apsivyniojusi tokios pat spalvos lazdą, apačioje trečiame mėlyname lauke atversta sidabrinė knyga su joje įrašytu dviejų eilučių lotynišku devizu: DOCENDO DISCIMUS. Vėliava herbo spalvų, laisvieji kraštai apvesti auksine virvute, pločio ir ilgio santykis - 5:6.

LSMU Veterinarijos akademijos herbas ir vėliava

Veterinarijos akademijai paliktas herbas, kurį, kaip minėta, Lietuvos heraldikos komisija suderino 2006 m. Skydo galvoje pavaizduotas Kauno miesto herbas rodo, kad šios Akademijos ištakos ir raida susiję su šiuo miestu. Pagrindiniame auksiniame lauke įdėta juoda Eskulapijaus lazda ir mėlyna V raidę primenanti heroldinė figūra, heraldikoje vadinama apversta gegne. Ji asocijuojasi su pirmąja Veterinarijos akademijos pavadinimo raide. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos heraldika iš naujo suderinta (be herbo, parengtas herbinės vėliavos projektas) su Lietuvos heraldikos komisija 2010 m. rugsėjo 21 d.

Heraldinis herbo ir vėliavos aprašymas. Auksiniame lauke juodą lazdą apsivyniojusi juoda gyvatė, iš šonų aprėminta apversta susiaurinta mėlyna gegne. Raudonoje skydo galvoje sidabrinis einantis tauras su auksiniu lotynišku kryžiumi tarp ragų. Vėliava herbo spalvų, laisvieji kraštai apvesti sidabrine virvute, pločio ir ilgio santykis - 5:6.

 

Literatūra:

  • Hans BIEDERMANN, Naujasis simbolių žodynas, Vilnius, 2002;
  • Dorothea FORSTNER, Świat symboliki chrześcijańskiej, Warszawa, 1990;
  • Lietuvos heraldika: skiriama Lietuvos heraldikos komisijos veiklos dvidešimtmečiui, parengė Edmundas RIMŠA, Vilnius, 2008;
  • Ottfried NEUBECKER, Heraldik. Wappen - ihr Ursprung, Sinn und Wert, mit Beiträge von John P. Brooke-Little, gestaltet von Robert Tobler, München, 2002;
  • Edmundas RIMŠA, Heraldika. Iš praeities į dabartį, 2-oji papild. laida, Vilnius, 2004.

Lietuvos aukštųjų mokyklų bei LSMU heraldikos ypatumus aprašė Edmundas Rimša. Pirmajam skyreliui „Istorijos fragmentai" statistinius duomenis apie Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Viešųjų ryšių specialistė Laima Zakaraitė.